Rekomendacija nuimti Jono Noreikos atminimo lentą Šiauliuose diskredituoja ją paskelbusią Desovietizacijos komisiją ir kursto tautines įtampas Lietuvoje, sako Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos narys dr. Vytautas Sinica. Nacionalinio susivienijimo (NS) atstovo teigimu, pastaruoju metu priimti su istorine politika susiję sprendimai, bandymai juodinti pokario rezistencijos kovotojus ir kolektyvinės kaltės dėl Holokausto taikymas lietuvių tautai turi būti vertinami Kremliaus vykdomo hibridinio karo prieš Lietuvą kontekste.
Vadinamoji Desovietizacijos komisija, veikianti prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), praeitą savaitę paragino pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai Šiauliuose, tačiau sutiko palikti J. Noreikos vardo gatvės pavadinimą Šukionių kaime. Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas aiškindamas tokį sprendimą sakė, jog „ši lenta įamžina J. Noreikos-Generolo Vėtros darbą okupacinėje vokiečių struktūroje, apskrities viršininko administracijoje.“
„Jonas Noreika buvo antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis, į administraciją infiltruotas būtent siekti okupantams priešingų tikslų. Jei tokius žmones pripažįstame okupacijos dalyviais, kolaborantais, tampame istorijos klastotojais,“ – penktadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu sakė V. Sinica. Jo teigimu, paprasčiausias būdas sumažinti šio sprendimo žalą – LGGRTC vadovui dr. Arūnui Bubniui nepasirašyti komisijos išleistos pažymos.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio LGGRTC istoriko dr. Alfredo Rukšėno, negalima sutikti su Desovietizacijos komisijos teiginiu, esą Šiaulių apskrities administracija, kuriai vadovavo J. Noreika, buvo okupacinė struktūra. „Tai buvo nepriklausomos Lietuvos struktūra, atkurta Laikinosios vyriausybės, tik vėliau bandoma pajungti nacių,“ – aiškino istorikas. Jis taip pat pabrėžė, kad J. Noreika neorganizavo ir nedalyvavo jokiose žydų naikinimo operacijose.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko teigimu, nėra normalu, kad nuolat tiražuojami kaltinimai J. Noreikai, kurį dėl visų sovietinių kaltinimų, įskaitant ir kaltinimą kolaboravus su naciais, yra reabilitavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Jei paaiškėjo nauji faktai, – o atrodo, kad tokių nėra, – jie turi būti sprendžiami teismo. Bet kol teismo sprendimas galioja, tol negali būti nė kalbos, kad jis yra kažkuo nusikaltęs. Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai“, – teigė žmogaus teises ginančios asociacijos atstovas.
V. Sinicos teigimu, J. Noreikos atminimo lentos atvejis – ne vienintelis pastaruoju metu su istorijos politika susijęs sprendimas, turėsiantis neigiamų pasekmių visuomenės santarvei Lietuvoje. Neseniai Šeduvoje pastatytas paminklas su įrašu, jog ten žydus išžudė „kaimynai lietuviai“.
„Paminklas Šeduvoje, muziejaus „Dingęs štetlas“ komplekse, su užrašu, jog žydus išžudė kaimynai lietuviai, yra antivalstybinė provokacija. Muziejaus atstovai išdidžiai kartoja, kad nacių ten nebuvo ir kad tokių teiginių nereikia sieti su Kremliumi. Tačiau tai kertiniai Kremliaus propagandos teiginiai. Dr. A. Bubnio tyrimai ir LGGRTC išvados kuo aiškiausiai rodo, kad Šeduvos žydų žudynėse dalyvavo ir vokiečių struktūros, o Holokaustas Lietuvoje išvis nebuvo galimas be nacistinės okupacijos“, – teigė V. Sinica.
V. Budniko teigimu, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip sąmoninga provokacija, siekiant sukurstyti Lietuvoje emocijas, neapgalvotas visuomenės reakcijas, o paskui tarptautinėje erdvėje parodyti lietuvius kaip antisemitinę tautą. „Šitie išpuoliai akivaizdžiai yra Kremliaus hibridinio karo dalis,“ – teigė V. Budnikas, žadantis dėl antisemitizmo kurstymo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Siekiant sustabdyti tautų kiršinimo, antisemitizmo kurstymo ir Lietuvos juodinimo procesus būtina grąžinti ankstesnį, istoriškai teisingą užrašą Šeduvos „Dingusio Štetlo“ muziejuje, o jo savininkams – jeigu rūpi jų įstaigos reputacija – reikalauti atsakomybės už priimtą kiršinantį sprendimą“, – sakė Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime.