Jevgenijaus Prigožino ir jo vadovaujamos „Wagner Group” nutrūkęs maištas Rusijoje parodė Kremliaus silpnumą kontroliuojant situaciją šalyje.
Vadinamasis „žygis už teisingumą” išsikvėpė per kelias valandas. Birželio 24 d. judėdami Maskvos link, „vagneriniai“ pavojingai priartėjo prie objektų, kuriuose saugomi branduoliniai ginklai, esantys Borisoglebske (Voronežo srityje), žinomuose kaip „375 objektas C”.
Be to, po susitarimo, kurį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sudarė su Prigožinu, ėmė sklisti gandai, kadt „vagneriniams“ įsikėlus į Baltarusiją, jam gali būti pavesta saugoti Rusijos taktinių branduolinių ginklų sandėlius.
Šiuos sandėlius planuojama baigti statyti iki liepos 7 arba 8 d. Tačiau birželio 27 d. viešoje kalboje A. Lukašenka pareiškė, kad „vagneriniai“ nesaugos jokių branduolinių ginklų. Be to pridūrė, kad „juos saugo rusai ir baltarusiai”, o už branduolinių ginklų priežiūrą bus atsakingi Rusijos specialistai.
Anksčiau, birželio 13 d., Rusijos užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo garbės pirmininkas Sergejus Karaganovas paskelbė straipsnį „Sunkus, bet būtinas sprendimas. Branduolinio ginklo panaudojimas gali išgelbėti žmoniją nuo pasaulinės katastrofos”, kuriame jis įrodinėjo, kad būtina panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainos Vakarų donorus.
Straipsnyje Karaganovas teigė: „Jungtinės Valstijos pavertė Ukrainą smogiamuoju kumščiu, kad galėtų ja pasinaudoti ir surišti rankas Rusijai, kariniam-politiniam ne Vakarų pasaulio branduoliui, išsivadavusiam iš neokolonializmo pančių. Idealiu atveju amerikiečiai, žinoma, norėtų paprasčiausiai susprogdinti mūsų šalį ir taip smarkiai susilpninti kylančią alternatyvią supervalstybę – Kiniją.”
Toliau jis [propagandistas Karaganovas] pasisakė už tai, kad: Privalome priversti Vakarus atsisakyti bandymų atsukti istoriją atgal, atsisakyti mėginimų dominuoti pasaulyje ir priversti juos pasirūpinti savimi, suvirškinti dabartinę daugiapakopę krizę. Grubiai tariant, būtina, kad Vakarai paprasčiausiai „atsitrauktų” ir netrukdytų Rusijai bei pasauliui judėti į priekį. Turėsime atkurti branduolinio atgrasymo patikimumą sumažindami nepriimtinai aukštą branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį, apdairiai, bet greitai judėdami aukštyn atgrasymo ir eskalacijos laiptais”.
Birželio 20 d. Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas pirmą kartą pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmė panaudoti taktinius branduolinius ginklus yra „reali”. Be tiesioginio branduolinio ginklo panaudojimo Maskva galėtų įgyvendinti ir kitus netiesioginius branduolinės katastrofos scenarijus.
Antai Birželio 16 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, sunaikinus Kachovkos hidroelektrinę, kitas Rusijos okupacinių pajėgų taikinys bus Zaporožės atominė jėgainė, kuri yra didžiausia Europoje. Pasak V. Zelenskio, kaip ir Kachovkos užtvankos atveju, Rusijos pajėgos tikisi kurstyti nestabilumą, kad [bet kokiomis priemonėmis] galėtų daryti spaudimą Ukrainai, reikalaudamos nutraukti „konfliktą”.
Netrukus Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylas Budanovas patvirtino, kad Rusijos kariškiai papildomai užminavo Zaporožės atominės elektrinės branduolinių reaktorių aušintuvus, o juos susprogdinus, tikėtina, kils rimta branduolinė katastrofa. Budanovas pridūrė, kad sunaikinę Kachovkos užtvanką rusai sutrukdė jos aušinimui būtiną vandens tiekimą, kas savaime gresia sprogimu. Likus septyniems mėnesiams iki atakos prieš Kachovkos hidroelektrinę, kurią nuo 2022 m. kovo mėn. kontroliuoja Rusija, kai kurie Maskvos propagandistai atvirai ragino susprogdinti užtvanką.
Taip deklaruotas siekis rimtai apsunkinti bet kokią Ukrainos galimybę vykdyti operacijas forsuojant Dniepro upę.
Mėnesiu anksčiau V. Zelenskis tiesiogiai apkaltino Kremlių rengiantis susprogdinti užtvanką ir perspėjo, kad tai sukeltų „didelio masto katastrofą”. 2023 m. birželio pradžioje ėmė plisti pranešimai, kad Rusijos okupacinės pajėgos Kryme planuoja užminuoti chemijos gamyklą „Krymo titanas” Armjanske. Gamykla gamina titano dioksidą, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas, naudojamas trąšų gamyboje.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas perspėjo, kad galimo sprogimo šioje gamykloje padariniai gali tapti „antruoju Černobyliu” ir paveikti Krymo bei mažiausiai septynių kitų Ukrainos regionų, taip pat Turkijos gyventojus”.
Apskritai Maskva gali griebtis branduolinio ginklo panaudojimo, jei Ukrainos kontrpuolimas pasieks reikšmingų laimėjimų, o Rusijos kariuomenė bus priversta palikti didelę dalį okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą. Tokiu atveju V. Putinas gali svarstyti galimybę panaudoti branduolines bombas, idant paskutinėmis priemonėmis gelbėtų karo baigtį.
Skirtingai nuo praėjusių metų kontrpuolimo, šiuo metu Kijevas naudoja laipsnišką „zondavimo” taktiką, rengdamasis didesnio masto kariniams judėjimams. Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos pajėgoms pavyko išlaisvinti aštuonias gyvenvietes Zaporožės regione, pasistūmėti daugiau kaip 1,5 km Avdijivkos kryptimi ir pasiekti tam tikrų taktinių laimėjimų Bachmuto apylinkėse.
Į pietus nuo Velykos Novosilkos, šiaip vadinamos „Vremevskio salynu”, ukrainiečiai užėmė kelias gyvenvietes, tarp jų Makarivską ir Staromajorskę. Iš viso nuo kontrpuolimo pradžios Ukrainos pajėgos išlaisvino 130 kvadratinių kilometrų pietinių teritorijų, kaip teigia gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar.
Be to, Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai per dieną atlieka apie 1 000 šaudymo operacijų, o naujausi statistiniai duomenys rodo, kad vien Zaporožės kryptimi Rusijos pajėgos neteko daugiau kaip 20 tankų, 22 šarvuotų kovos mašinų, septynių daugkartinio paleidimo raketų sistemų ir šimtų karių.
Kol kas Kijevas dar nepanaudojo viso savo gerai ginkluotų šturmo brigadų potencialo. Dauguma šių dalinių narių buvo apmokyti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalyse ir aprūpinti modernia vakarietiška ginkluote, įskaitant JAV „Abrams”, Jungtinės Karalystės „Challenger-2″ ir Vokietijos tankus „Leopard”. Be to, šioms pajėgoms priskirtos pėstininkų kovos mašinos „Stryker” ir „Bradley” bei HIMARS baterijos.
Taigi V. Putinas vis labiau rizikuoja pareikšdamas, kad netrukus bus aktyvuota Rusijos strateginių raketų sistema „Sarmat”, skirta suduoti branduolinius smūgius taikiniams, esantiems už tūkstančių kilometrų. Be to, buvo paskelbta, kad maždaug pusė strateginių raketinių pajėgų dalinių aprūpinti tarpžemyninių balistinių raketų kompleksais „Yars“, idant būtų palaikoma „pasaulinė jėgų pusiausvyra”.
Tiesą sakant, pastarojo meto įvykiai, susiję su destabilizacija ir neramumais Rusijoje, gali išprovokuoti V. Putiną dar sparčiau naudotis Karaganovo minėtomis branduolinio „atgrasymo ir eskalavimo priemonėmis”. Todėl būtina, kad Vakarai ir toliau vieningai ir ryžtingai teiktų ilgalaikę pagalbą Ukrainai, nes jos pajėgos toliau laisvina teritoriją, nepaisydamos Kremliaus branduolinio šantažo.
Mykola Vorobiov, – Eurasia Daily Monitor
