Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Teisingumo ministerija dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) veiksmų, asfaltuojant Vilniaus kalėjimo aikštelę, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ministerija įtaria, kad atliekant minėtus darbus, galėjo būti padaryti nusikalstami veiksmai, dėl kurių patyrė žalą valstybės biudžetas.
Kaip Eltą informavo Teisingumo ministerija, kreiptis į prokurorus dėl LKT veiksmų nutarta, įvertinus liepos 24 d. gautą prašymą iš advokato Aurimo Banio. Teisininko rašte keliamas klausiamas dėl LKT direktoriaus Mindaugo Kairio ir tarnybos kanclerės Ligitos Valalytės esą galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybai sudarant sutartį su įmone „Baltijos plienas“ dėl Vilniaus kalėjimo aikštelės pagrindų ruošimo ir asfaltavimo darbų. Informacija pateikta, baigus nagrinėti civilinę bylą, kurioje ieškovu buvo bendrovė „Akvesta“, o atsakovu – LKT.
Teisingumo ministerijai advokato pateiktame rašte nurodoma, kad atliktų darbų apžiūros metu nustatyta, jog įmonė „Baltijos plienas“ deklaravo atlikusi darbus 173 kv. m. plote, tačiau realiai esą asfaltavimo darbai padaryti mažesniame plote – 72,46 kv. m.
„Tokiu atveju, matoma, kad UAB ,,Baltijos plienas“,,užaktavo“ daugiau darbų nei buvo atlikta, o LKT tokius neatliktus darbus priėmė ir už juos atsiskaitė“, – nurodo Teisingumo ministerija.
Taip pat, anot ministerijos, sprendžiant iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPK) informacijos, minėta darbų sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Ministerija pažymi, kad įvertinus advokato ir VPT informaciją, kyla klausimas, ar LKT negalėjo padaryti nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 184 ir 228 straipsniuose, tai yra iššvaistyti turtą ir piktnaudžiauti.
Į ministeriją kreipęsis advokatas nurodė, jog dėl LKT veiksmų anksčiau siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tačiau teisėsauga tyrimo nepradėjo, motyuojant civilinių teisinių santykių buvimu tarp LKT ir bendrovės „Akvesta“. Vis dėlto, įvertinusi pateiktą informaciją, Teisingumo ministerija kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LKT veiksmų.
„Tuo atveju, jeigu pasitvirtintų civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad LKT, neteisėtai sudarius sutartis su bendrove „Baltijos plienas”, netinkamai vykdydami iš įstatymų jiems kylančias pareigas, klastodami dokumentus ar kitomis priemonėmis iškreipė bendrovės „Baltijos plienas“ atliktų darbų apimtis ir atsiskaitė už darbus, kurių „Baltijos plienas“ neatliko ir neketino atlikti, egzistuoja didelė rizika, kad buvo iššvaistytas labai didelės vertės LKT turtas ir padaryta labai didelė žala valstybės biudžetui, o atsakingi LKT darbuotojai ar vadovybė, atlikę ir (ar) patvirtinę tokius neteisėtus veiksmus, viršijo savo įgaliojimus ir padarė didelę žalą LKT“, – nurodo ministerija.
Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad LKT direktoriui M. Kairiui suteikus pranešėjo statusą, ji negali inicijuoti tarnybinio patikrinimo, tačiau kartu pažymėjo, jog kilus įtarimams, kad LKT atstovų veiksmais galėjo būti padaryta didelė tiek turtinė, tiek neturtinė žala valstybei, informaciją turi įvertinti teisėsauga.
„Dėl šios priežasties Teisingumo ministerija prašo Generalinės prokuratūros pagal kompetenciją įvertinti pateiktą informaciją ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – teigia ministerija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė spaudai Renata Keblienė Eltai patvirtino, kad tarnyba gavo Generalinės prokuratūros persiųstą Teisingumo ministerijos pranešimą apie minėtus LKT vadovybės veiksmus.
„Šiuo metu šis pranešimas yra nagrinėjamas. Kai pranešimas bus išnagrinėtas, bus priimtas sprendimas Baudžiamojo proceso tvarka nustatyta tvarka (pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą)“, – teigė R. Keblienė.
STT pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio M. Kairiui
STT šią savaitę pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio LKT direktoriui M. Kairiui.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 288 straipsniu, tai yra dėl neteisėto kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.
Praėjusią savaitę LKT vadovas M. Kairys Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje patvirtino, kad jam yra suteiktas pranešėjo statusas.
Pranešėjo statusas suteikiamas tiems asmenims, kurie teisėsaugai pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį žinojo dėl savo turimų ar turėtų pareigų joje. Tokiems asmenims užtikrinama apsauga nuo neigiamo poveikio, suteikiamas konfidencialumas.
Į teisėsaugos institucijas dėl galimo neteisėto poveikio M. Kairiui anksčiau kreipėsi parlamentarė, buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji ragino atkreipti dėmesį ir į viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją apie galimai teisingumo ministro Rimanto Mockaus LKT vadovui M. Kairiui darytą spaudimą.
„Ministras galimai galėjo daryti įtaką, siekdamas, kad Kalėjimų tarnybos vadovas priimtų atitinkamus sprendimus dėl konkrečių asmenų, priimant į pareigas. Tas nuskambėjo viešojoje erdvėje, tai jau yra korupcija. Dėl to kreipiausi į kitas teisėsaugos institucijas“, – anksčiau kalbėjo A. Bilotaitė.
Siekiama LKT vadovo atleidimo iš pareigų
ELTA primena, kad teisingumo ministras R. Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.
Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.
Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė. Tiesa, LKT vadovui suteikus pranešėjo statusą, jis iš pareigų atleidžiamas negali būti.
Pats M. Kairys Eltai teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis planuoja teismui apskųsti anksčiau ministrų kabineto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.
Vyriausybė anksčiau pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.
R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.
LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, jau anksčiau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.
Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.
M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.
Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
