Taip ir turėjo įvykti. Dar vienas bepilotis orlaivis įskrido į Lietuvos oro erdvę. Ir kas? Nieko. Reakcija – vangi arba jokios. Nenuostabu. Kai anksčiau iš Baltarusijos įskrido dronas „Gerbera“, valdžios atsakas buvo toks silpnas ir pavėluotas, kad priešininkams tai tik signalas – Lietuva yra neapsaugota, o ją valdo nekompetentinga, neryžtinga ir pliurpalais besimėgaujanti valdžia.
Tikriausiai atsakingiems ministrams jau laikas priminti seną ir visiems žinomą posakį: „Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa.“
Ir šiandien vėl tas pats – klausimai lieka neatsakyti, o piliečių pasitikėjimas toliau nyksta.
Kur visos mūsų antidroninės sistemos? Kur jos?
Kodėl valdžia, kai įskrido ankstesnis dronas, tą pačią dieną nepareiškė oficialaus protesto? Kodėl įspėti buvo tik keli politikai – Paluckas ir Skvernelis? Kodėl nebuvo informuoti visi Lietuvos piliečiai? Kodėl su įspėjimais vėluojama?
Atsakymas paprastas: biurokratija, arogancija ir nekompetencija – trys žudantys vėžiniai dariniai šioje sistemoje.
Bet svarbiausias klausimas – kodėl tas bepilotis orlaivis nebuvo numuštas vos tik jam įskridus į Lietuvą? Ko laukėte? Kad sunaikins kokį nors objektą? Kad užmuš Lietuvos piliečių? Neturite kuo numušti, ar tiesiog miegojote? Už ką tada jums mokamas atlyginimas?
Kritikos trūkumas – tiesiausias kelias į nelaimę
Mūsų valdžia ir kariuomenė bijo kritikos. Nemėgsta klausimų, nemėgsta nepatogios tiesos. Bet būtent demokratijoje kritika yra būtina. Jei norime būti saugūs, tobulėti ir nesužlugti, turime kalbėti garsiai. O kaip reaguoja institucijos ir jų užsakytieji nuomonės formuotojai? Bando užčiaupti burnas. Visi, kurie kelia klausimus – esą kelia paniką.
Paniką? Nagi būkim sąžiningi. Panika kyla veiksmų metu, o ne tada, kai visuomenė po fakto sužino apie įvykį. Žmonės pyksta, klausia, reikalauja atsakymų – bet nepanikuoja. O net jei ir panikuotų – šiandieninė panika būtų mažesnė blogybė nei rytojaus ramybė po drono smūgio. Geriau šiandien papanikuoti, nei rytoj gauti su dronu per galvą.
Niekas iš valdžios nieko nedarys, kol jų nespaus. Jie suksis, teisinsis, ieškos „influencerių“ užtarimo feisbuke, bet kaltės nepripažins. O juk padėtis – rimta.
Ką sako Lietuvos kariuomenė?
Oficiali pozicija skamba taip:
„Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai.“
Supratote? Taikos metu orlaivių numušinėti negalima. Dangus pilnas. Vadinasi, priešo paleistas dronas – ne problema, nes, pasak jų logikos, jis tikrai mandagiai pasitrauks nuo civilinio lėktuvo ir nieko nesutrikdys.
O jei dronas skrenda link vaikų darželio ar gyvenamųjų kvartalų? Ne bėda – juk tai ne „ypatingos svarbos objektai“. Tokiu atveju, matyt, palinkėsime dronui laimingos kelionės.
O jeigu priešas mums nepaskelbs karo ir taikos metu į Lietuvą įskris 500 dronų? Kas tada? Vėl ramiai sėdėsime? Nes „taikos metas“? Nes ne Paluckas ar Skvernelis pavojuje? Kariuomenė dar pridūrė: „Matėme droną, bet paskui pametėme iš akių.“
Visa viltis, kad gal grybautojai ras. O gal vaikai smėlio dėžėje.
Išvada viena: skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas.
Piliečiai, mokykitės plaukti. Nes valdžia arba nemoka, arba nenori.
