Domeikavos gyventojų skundai dėl pusiaukelės namų steigimo jų kaimynystėje įprastai sulaukia palaikymo Kauno apskrities teisėsaugos institucijose, tačiau būna atmetami be tinkamų paaiškinimų LR specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Domeikavos aktyvistai mano, kad taip nutinka, nes sprendimai dėl pusiaukelės namų Vilniuje priimami kelių tarpusavyje susijusių pareigūnų.
„Negalime tikėtis, kad buvęs Teisingumo viceministras, aktyvus pusiaukelės namų projekto dalyvis, tapęs STT direktoriaus pavaduotoju objektyviai vertintų mūsų kreipimusis, ir, juolab, kritikuotų savo buvusios vadovės – Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos veiksmus“,- sako Rima Stabrauskienė, Šakių kaino seniūnaitė. „Todėl ir raštais, ir viešai kreipiamės į Lietuvos teisėsaugą, kad būtų užtikrinta mūsų teisė į objektyvius skaidrius sprendimus“,- tęsia R.Stabrauskienė.
Domeikavos aktyvistams su teisininkų pagalba pavyko išsiaiškinti įdomių sutapimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju neseniai tapo Elanas Jablonskas, buvęs Teisingumo viceministras, kuris, ko gero, pats dalyvavo derantis dėl pusiaukelės namams skirto pastato įsigijimo ir aktyviai agitavo už pusiaukelės namų steigimą, pagal oficialias pareigūno darbotvarkes, jis bendravo su Kauno raj. savivaldybe šiuo klausimu dar praeitą vasarą. Maža to, kaip teigiama naujame Domeikavos bendruomenės skunde LR Generalinei prokuratūrai, E.Jablonskas galimai yra susijęs su LR Kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju Mindaugu Kairiu.
„Įsigilinus paaiškėja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą sieja tokie ryšiai, kurie išeina iš tarnybinio kolegialumo ribų. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas p. Mindaugas Kairys socialiniuose tinkluose yra įdėjęs nuotraukų su Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju p. E. Jablonsku“,- rašoma Domeikavos bendruomenės skunde LR Generalinei prokuratūrai.
Dėl galimų teisinių pažeidimų steigiant Domeikavos pusiaukelės namus kovojanti bendruomenė stebėjosi, kodėl Specialiųjų tyrimų (STT) tarnyba jau antrąkart atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pastato įsigijimo, nors Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu toks atsisakymas jau kartą buvo panaikintas. Abejonių Kauno teisėsaugai pirmiausia kilo dėl pastato Šakių kaime (Domeikavos sen. Kauno raj.) kainos, mat LR Kalėjimų tarnyba jį įsigijo beveik 100 tūkst. eurų brangiau, nei ta kaina, už kurią pastatas buvo pardavinėjamas. Be to, pastatą pardavusi „Ozark Investment Fund“ neturėjo juridinio asmens statuso ir negalėjo būti turto pardavėju.
Kauno rajono aktyvistai piktinasi, kodėl sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo vėl atiteko nagrinėti tam pačiam STT vyr. specialistui Dainiui Auštrevičiui, kuris dar pernai gruodį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, ir šis atsisakymas vėliau buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūroje. Kauno apygardos prokuroras G.Tamulionis nutarime dėstė:
„Prokuroro manymu, atlikto tyrimo metu atsakyta ne į visus pareiškime keliamus klausimus. Visų pirma tai klausimas, liečiantis aptariamo pastato įsigijimo kainą, kuri, kaip nurodoma, yra beveik 100 tūkst. eurų didesnė už sumą, už kurią pastatas buvo pardavinėjamas. …. taip pat nutarime nepasisakyta kaip BK 228 str. ar 229 str. kontekste, turi būti vertinami aptariamą sutartį patvirtinusios notarės veiksmai, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pagal galiojančius norminius aktus pastato pardavėju sutartyje įvardintas subjektas apskritai negalėjo būti parduodamo turto savininku“.
Bendruomenės parengtame pareiškime STT ir generalinei prokuratūrai buvo nurodyta, jog „toks pardavimo būdas yra aiškus požymis, kad vengiama mokėti mokesčius į LR biudžetą“, tačiau ir šis punktas buvo visiškai ignoruotas STT.
Dar vienas argumentas – pastatas pirktas iš asmenų, susijusių su Baltarusijos A.Lukašenkos režimu. „Pats pastato įsigijimas per Registrų centro patikėtinį iš UAB „Synergy Finance“ kelia daug įtarimų dėl šios įmonės sąsajų su įmonių grupe „Lewben“ (dab. Pavadinimas – „Noewe“), kuri administracinės kompetencijos teismų buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų perkant dalį „verslo trikampio“ Vilniuje“,- rašoma Domeikavos bendruomenės pareiškime.
Vienas iš STT argumentų nepradėti ikiteisminio tyrimo buvo jog „pareiškėjas privalo surinkti visus duomenis“ apie aukščiau išvardintus pažeidimus, nors, akivaizdu, tokių duomenų rinkimas, tyrimas yra susijęs ir su žvalgybiniais veiksmais, ir tai mažų mažiausiai nėra bendruomenės aktyvistų darbas.
Asociacijos „Domeikavos vienybė“ įkūrėja Dalia Grakulskytė šią situaciją komentuoja taip: „Mes susiduriame su labai didelę galią turinčiais asmenimis, kurie sprendimus galimai priima remdamiesi tarpusavio susitarimais, o ne teisės normomis. Pavyzdžiui, nesant reikalingų leidimų pakeisti sklypo ar pastato paskirtį, jie „suveikiami“ pavėluotai, pusiaukelės namams jau pradėjus darbą. Nepaisant to, kad kyla labai rimtų įtarimų dėl paties pastato sandorio, prokuroras, kuris tapo pavaldžiu buvusiam pusiaukelės namų projekto „stūmėjui“, visiškai ignoruoja juos“.
Bendruomenė tikisi, kad perdavus jų skundą kitiems pareigūnams ar institucijoms, kurie nebus tiesiogiai susiję su Kalėjimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos vadovybe, bus „išvengta didesnės žalos valstybei, kurią šiuo metu kelia ikiteisminio tyrimo nenagrinėjimas, kuomet yra akivaizdūs nusikalstamų veikų požymiai“, kaip rašoma skunde Generalinei prokuratūrai.
„Vilniaus pareigūnų važiavimas buldozeriu per mūsų bendruomenę kaltinant Domeikavos gyventojus tuo, jog mes trukdome nuteistųjų integracijai ir esame viso labo siaura interesų grupė yra ne tik nepriimtinas, bet ir giliai įžeidžiantis“, – sako D. Grakulskytė. „Idėja grąžinti nuteistus ir bausmę atlikusius žmones į visuomenę yra sveikintina. Kartu tai didelė atsakomybė teisėsaugos sistemai. Žymiai lengviau nusikaltusį žmogų uždaryti, negu sukurti sąlygas grįžti į visavertį gyvenimą. Todėl pusiaukelės namų projekto įgyvendinimas turi būti išsamiai suplanuotas ir apgalvotas procesas. Čia negali būti atsitiktinai parinktų vietų, kur įkurdinti nuteistuosius. Jei kalbama apie jų reintegraciją į visuomenę, pirmieji aplinkiniai žmonės pusiau laisvėje, t.y. gyvenant pusiaukelės namuose, bus aplinkinių bendruomenių gyventojai. Darbas su jais yra pirmasis ir svarbiausias uždavinys įgyvendinant tokio didelio jautrumo ir sudėtingumo projektą“, – Domeikavos gyventojų poziciją dėsto D.Grakulskytė.
