Mokytojams neketinant atšaukti įspėjamojo streiko, socialdemokratai pasigenda Vyriausybės valios persvarstyti finansavimo prioritetus.
„Valstybinių mokyklų vis mažėja, o privačių – vis daugiau. Privačiose mokyklose daugėja mokinių. Kai kurių privačių mokyklų pajamos išaugo net 5 kartus. Vaiko ugdymas per metus čia gali kainuoti ir keliolika tūkstančių eurų. Bet jos, kaip ir valstybinės mokyklos, gauna valstybės finansavimą ugdymui, taigi yra išlaikomos visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – pažymi edukologė, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Buvęs mokytojas, Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas neigia gajų mitą, esą privačios mokyklos – savaime geresnės.
„Su ministerijos pagalba daug metų buvo propaguojamas mitas, kad nevalstybinės mokyklos kone automatiškai geresnės, be to, jos neva skatina pasitempti valstybines. Šis mitas seniai paneigtas. Tarp privačių mokyklų – daug diplomų fabrikėlių, o jų mokinių pasiekimai tiesiog prasti. Tačiau jos moka pasireklamuoti“, – sako T. Bičiūnas.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad jau ir privačios mokyklos susiduria su mokytojų trūkumu, o kylančios kainos, ypač būsto paskolų palūkanos, mažina privataus švietimo paklausą.
„Taip, privačios įstaigos gali daugiau mokėti mokytojams, bet jos gali ir lengviau atleisti juos iš darbo. Joms lengva išmesti prasčiau besimokančius mokinius.
Tuo tarpu valstybės apleistose valstybinėse mokyklose mokytojai priversti iš savo lėšų pirkti priemones, pedagogai neretai patys viską organizuojasi, įskaitant kvalifikacijos kėlimą ir renginius. Mokytojams siūlomi pigiausi, prastos kokybės kvalifikacijos kursai – jeigu išvis siūlomi. Savo lėšomis mokytojai negali pakeisti mokyklos aplinkos, įsigyti šiuolaikiškų ugdymo priemonių. Labai prasta ir toliau blogėjanti vaikų emocinė savijauta mokyklose – tai krizės, lėtinės ligos simptomas“, – komentuoja T. Bičiūnas.
Anot buvusio mokytojo, valstybė, nebesusidorodama su permanentine švietimo krize, pasirinko žalingą kursą.
„Švietimo finansavimui negerėjant, privačiam, išties pelningam švietimo verslui atveriama vis daugiau galimybių pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis. Kai kurių tokių įstaigų pajamų struktūroje mokesčių mokėtojų pinigai sudaro net pusę.
Tragiškiausia šių procesų pasekmė – ta, kad kokybiškas ugdymas ir mokymo turinys tampa prieinamas iškirtinai tik pasiturinčių šeimų vaikams. Valstybinių mokyklų klasėse trūksta oro dėl mokinių pertekliaus, mokytojų ir mokyklų – vis mažiau, vadovėliai amžinai kažkur stringa ir nebepasiekia klasių net rugsėjo 1-ąją“, – situaciją apibūdina T. Bičiūnas.
„Mokesčių mokėtojų pinigais šelpiami turtingiausių tėvų vaikai. Laikas užsukti šį kranelį.
Savivaldybės jiems skiria kompensacijas, privačios mokyklos atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, gauna patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Jos net gauna lėšų mokymui. Nenuostabu, kad sektorius klesti.
Pavyzdžiui, Austėjos Landsbergienės įkurtoje Karalienės Mortos mokykloje ugdymas 2022 m. kainavo iki 8000 eurų per metus. Šios mokyklos deklaruota apyvarta už 18 mėnesių siekė 7,08 mln. eurų, o grynasis pelnas – 1,65 mln. eurų“, – vardija buvęs mokytojas, Seimo narys socialdemokratas T. Bičiūnas.
