Sausio 28 d. Europos reikalų komitete (ERK) pristatyta 2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga, kurią kartu su lydinčiaisiais Europos Komisijos (EK) dokumentais (2022 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita; komunikatas „Bendras 2022 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ ir EK nuomonės dėl euro zonos valstybių narių pateiktų 2022 m. biudžeto planų projektų bei Bendroji užimtumo ataskaita), Komitetas perdavė svarstyti Seimo specializuotiems komitetams ir tęs Europos semestro klausimų nagrinėjimą 2022 m. pavasario sesijos metu.
ERK pasiūlė Vyriausybei, atsižvelgiant į 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus nacionaliniame Europos semestro lygmenyje, kuo efektyviau ir laiku įgyvendinti nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytas reformas ir investicijas. Taip pat ekonomikai atsigaunant po pandemijos, pereiti prie tvaresnio, konkurencingesnio ir įtraukesnio ekonomikos augimo modelio, laikytis fiskalinės politikos krypties, atitinkančios ekonomikos būklę (rengiant stabilumo programą), daugiausia dėmesio skiriant investicijoms, žmogiškojo kapitalo stiprinimui ir sudarant sąlygas mokių įmonių gyvybingumui palaikyti.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, pristatydama 2022 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą, aptarė 2022 m. Europos Sąjungos (ES) politikos prioritetus ir pagrindinius jų įgyvendinimo per Europos semestro ciklą principus. Viceministrė išskyrė keturis konkurencingo tvarumo aspektus, kaip pagrindinius ES ekonomikos gaivinimo principus, tai – teisingumas, stabilumas, našumas ir aplinka. Nuo praėjusiais metais pateiktos metinės tvaraus augimo strategijos ES plačiai užsimojo siekti žaliųjų, skaitmeninių ir socialinių tikslų, kad galėtų spręsti didėjančias problemas, su kuriomis susiduriame. Todėl šiemet ES pateikė plataus užmojo politikos darbotvarkę, kuri veda į tvarų, teisingą ir įtraukų atsigavimą bei užtikrina, kad ES ekonomika taptų atsparesnė būsimiems sukrėtimams, kartu pertvarkant mūsų ekonomiką ir visuomenę, atsižvelgiant į dvejopos pertvarkos (žaliosios ir skaitmeninės) užmojus. Pagrindinis vaidmuo kuriant atsparią ES ekonomiką, pritaikytą dvejopai pertvarkai, teks Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei, įgyvendinamai kaip tiesioginis ES atsakas, kuriuo siekiama po pandemijos tapti stipresniems.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas ir EK atstovybės Lietuvoje atstovas Ričardas Gaurys akcentavo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų reformų, pertvarkų ir investicijų tinkamo įgyvendinimo svarbą bei siekį palaikyti fiskalinį tvarumą.
Metinės augimo apžvalgos tikslas – prisidėti prie debatų dėl bendrų ES prioritetų, dėl kurių sprendžia Taryba ir kuriuos vėliau atspindi valstybių narių nacionaliniai ekonominiai ir biudžeto sprendimai. Tuos sprendimus balandžio mėn. valstybės narės išdėsto savo stabilumo ar konvergencijos programose (pagal Stabilumo ir augimo paktą) ir nacionalinėse reformų programose (pagal strategiją „Europa 2020“).
Daugiau informacijos:
Europos reikalų komiteto biuro patarėja
Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. (8 5) 239 6763, el. p. dovile.pauzaite@lrs.lt