Seimas antradienį svarsto tikslinamą 2022 metų valstybės biudžeto projektą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimą iki 540 eurų, taip pat pokyčius užimtumo sistemoje bei elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimą gyventojams.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje pirmadienį svarstant biudžeto projektą pranešė, kad tikslinamas biudžetas teikiamas tik su keliais neesminiais pataisymais, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė nuo liepos siūlo padidinti NPD iki 540 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija MMA.
Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant NPD ir minimalią mėnesio algą (MMA), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių, tačiau kaip itin brangų (kainuotų 555 mln. eurų) atmetė siūlymą jau dabar suvienodinti NPD ir MMA.
Elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams Vyriausybė siūlo skirti 570 mln. eurų, verslo įmonėms – dar 120 mln. eurų.
Valstybės kontrolė (VK) sako, kad šios išlaidos didins infliaciją, be to, jie paskirstomi vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja. Lietuvos bankas (LB) kompensacijas vadina brangiomis ir socialiai mažai teisingomis.
Be to, nuo liepos ketinama keisti bedarbio statuso sąlygas: ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas būtų pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos (stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos), įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą – tai leistų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.
Besirengiantiems darbo rinkai žmonėms sveikatos draudimo patiems mokėti nereikėtų, jį dengtų valstybė, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą įmokas tektų mokėti pačiam. Tokiu atveju šis statusas jiems būtų panaikintas, nustotų galioti visos privilegijos.
Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.
Biudžeto priėmimas – gegužės 17 dieną.
2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius