Šaulių sąjungos finansavimas kitąmet turėtų augti beveik ketvirčiu milijono eurų, už skiriamas lėšas bus perkami ginklai, karinė ekipuotė ir įranga.
Šaulių sąjungai kitų metų valstybės biudžeto projekte pirmąkart numatyta atskira asignavimų eilutė, planuojama skirti 7 mln. 238 tūkst. eurų.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiemet organizacijos finansavimas, lyginant su 2021-aisiais, jau buvo patrigubintas ir pasiekė 7 mln. eurų, už juos buvo perkami ginklai, ekipuotė ir įranga, tai bus tęsiama ir kitąmet.
Nuo šalmų iki visureigių
„Papildomas finansavimas 2022-2025 metais skirtas įsigyti naujos aprangos, automatinių ginklų G-36 su šoviniais, šalmų, šarvinių liemenių, ekipuotės liemenių ir kuprinių, termovizorių, skaitmeninių radijo stočių. Taip pat lėšos numatomos karkasinių palapinių su įranga, elektros generatorių, visureigių ir mikroautobusų įsigijimui“, – BNS informavo ministerija.
KAM teigimu, gerokai išaugs ir finansavimas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vaikų stovykloms, papildomų lėšų prireiks ir padidinus finansuojamų sąjungos etatų skaičių – tai, pasak ministerijos, daroma siekiant „aktyvesnio ir efektyvesnio“ šaulių įtraukimo į karinio rengimo bei pilietiškumo ugdymo procesus.
Ministerijos teigimu, didėjantis finansavimas organizacijai turėtų suteikti dar didesnį vystymosi pagreitį ir leis lengviau įgyvendinti jos strateginius tikslus – stiprinti visuomenės atsparumą, ugdyti pilietiškumą, patriotizmą ir lyderystę.
Svarstomos permainos sąjungoje
Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos sutartis dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo, kuria pakeistas organizacijos finansavimo modelis. Organizacijai suteikta didesnė atsakomybė vykdant finansinius savo veiklos įsipareigojimus, o jai skiriami valstybės biudžeto asignavimai tiesiogiai susiejami su veiklos rezultatais ir efektyvumu.
Seimas birželį ėmėsi svarstyti siūlymus keisti Šaulių sąjungos pavaldumą – šiuo metu ji atskaitinga KAM, pataisomis siekiama ją priskirti Vyriausybei. Būtent ji premjero teikimu, o ne KAM, skirtų bei nušalintų Šaulių sąjungos vadą.
Naujoje Šaulių sąjungos įstatymo redakcijoje siūloma keisti ir finansavimo tvarką, nustatant, jog šauliams atskira eilute biudžete tektų 2 proc. KAM biudžeto dydžio suma.
Pagal naują įstatymo redakciją, šauliai būtų skirstomi į pagrindines kategorijas: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.
Projekte taip pat numatyta, kad šauliai padeda kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms vykdyti jų funkcijas. Kariuomenė ir vidaus reikalų sistemos pajėgos savo ruožtu padeda šauliams rengti pratybas.
KAM: nauja tvarka sukeltų neaiškumų
Ministerijos vertinimu, kai kure šio teisės akto pakeitimai „sukeltų tam tikrų neaiškumų dėl LŠS valdymo, finansavimo, veiklos organizavimo“.
„KAM tikisi, kad šie pokyčiai nesutrikdys jau suplanuotų LŠS stiprinimo darbų ir unikalaus šios organizacijos ryšio su krašto apsaugos sistema bei kariuomene“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.
Šiuo metu ši valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija turi per 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad išplėtus jos funkcijas ir didinant finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.
Norinčiųjų tapti Šaulių sąjungos nariais skaičius žymiai išaugo po šį vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą. Sąjunga pažymi, kad vien per pirmąją savaitę sulaukta 2 tūkst. prašymų, o narių skaičius nuo sausio išaugo maždaug trimis tūkstančiais.
Tradiciškai, kandidatų daugiausia sulaukia Vilnius ir Kaunas, kur ir yra didžiausias šaulių skaičius.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
