Vasario 10 d. Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas paskelbė, kad kovo mėn. Rusija planuoja sumažinti žalios naftos gavybą 500 000 barelių per dieną, t. y. maždaug 5 proc. visos šiuo metu išgaunamos naftos. Šį žingsnį Kremlius apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą dėl Vakarų sankcijų režimo ir kainų ribojimo (Interfax.ru, vasario 10 d.).
Tačiau rinkos stebėtojai atmeta šį paaiškinimą, teigdami, kad Maskva buvo tiesiog priversta koreguoti naftos gavybą dėl sankcijų poveikio ir įvairių rinkos veiksnių. Svarbiausia, kad bet kuriuo atveju Kremlius, regis, turi ribotas galimybes savo naftos eksportą, kaip ginklą, tokiu mastu, kokiu bandė tai daryti su gamtinių dujų tiekimu 2022 m.
Didėja Rusijos Arkties regiono naftos eksportas į Kiniją ir Indiją. 2022 m. gruodžio 5 d., kai G7, Europos Sąjunga, Kanada, Japonija ir Australija pradėjo taikyti 60 JAV dolerių kainos ribą Rusijos jūrų naftos eksportui, Kinija ir Indija greitai tuo pasinaudojo.
Tikimasi, kad vėliau šiais metais bus nustatytos papildomos naftos produktų viršutinės ribos, kurios, kaip manoma, turės kur kas didesnį poveikį. Atsakydamas į tai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad šalims,
kurios laikosi kainų viršutinės ribos ir kitų sankcijų, bus uždrausta gauti Rusijos energiją.
Manoma, kad toks požiūris padės stabilizuoti pasaulio rinkų elementus, pirmiausia naudingus mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kol Rusija ir toliau bus skatinama vykdyti gavybą. Kainų riba taip pat turės minimalų poveikį šalims, nes dauguma jų jau praėjusį pavasarį apribojo Rusijos energijos importą.
Tačiau, kadangi dauguma laivybos draudikų ir kitų gyvybiškai svarbių šios pramonės šakos elementų yra įtraukti į „Kainų viršutinės ribos koaliciją”, tai ji bus taikoma daugumai pasaulio krovinių vežimo bendrovių. Pažymėtina, kad Rusijai gali būti sunku eksportuoti iš šalčio paveiktų uostų dėl poreikio užsienio ledo klasės tanklaiviams, nors Kinija tai apeina, naudodama kelis Pekinui ir Maskvai priklausančius ledo tanklaivius.
Nepaisant šių sankcijų, Rusijos žiniasklaida teigia, kad naftos gavyba padidėjo 2 proc. – iki 535 mln. metrinių tonų, o eksportas išaugo 7 proc. Taip pat 2022 m. suskystintų gamtinių dujų (SGD) gavyba padidėjo 8 proc. iki 46 mlrd. kubinių metrų, o benzino ir dyzelino gamyba išaugo atitinkamai 4,3 proc. ir 6 proc. Kartu naftos ir dujų pramonė padidino Rusijos biudžeto pajamas 2022 m. 28 proc., arba 36,7 mlrd. dolerių. Vien per suskystintų gamtinių dujų mokesčius 2023 m. Rusijos pajamos gali padidėti dar 3,5 mlrd. dolerių.
Nesvarbu, ar galima tikėti šiais skaičiais, akivaizdu, kad Maskva sušvelnino apribojimus savo energetikos pramonei, iš dalies suteikdama palankias kainas Kinijai ir Indijai. Šį pokytį iliustruoja tai, kad pirmąjį 2022 m. pusmetį didžioji dalis Rusijos arktinės naftos eksporto keliavo į Šiaurės Europą; antrąjį pusmetį tik maždaug trečdalis buvo skirta šiam regionui, o lapkričio mėn. siuntos beveik visiškai pasuko į Aziją.
Ekspertų apklausos duomenimis, 2023 m. Kinijoje bus suvartojama rekordiškai daug naftos – 16 mln. barelių per dieną. Rusijos energetiniai produktai yra esminis šio tiekimo elementas, 2022 m. aplenkęs Saudo Arabiją ir patenkinęs apie 4,5 proc. šalies dujų poreikio (22,22 proc. importo).
Dabartinius Kinijos duomenis apie Arkties naftą sunku rasti, tačiau akivaizdu, kad Maskvos taikomos nuolaidos užtikrina, jog Pekinas gali pigiai patenkinti savo poreikius trumpuoju laikotarpiu, kartu skatindamas ilgalaikius
projektus (pavyzdžiui, dujotiekį „Power of Siberia Two” ir Šiaurės jūrų kelią (the Northern Sea Route)).
Šie susitarimai didina Kinijos įtaką Maskvai, o ne daro ją priklausomą. Pavyzdžiui, Pekinas vis dažniau apeina Rusijos sausumos prekybos kelius, o 56 proc. Kinijos energijos poreikių tenka akmens anglims (importuojama mažiau nei 10 proc.). Be to, Kinija gali apsirūpinti kuru iš kitų šalių, nes siekia energetinio savarankiškumo ir didesnės įtakos Arkties regione.
Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų partnerėms Indijos atvejis galbūt kelia didesnį susirūpinimą. 2022
m. balandžio-gruodžio mėn. Rusija į Indiją eksportavo apie 64 000 barelių per dieną „Arco” ir „Novy
Port” rūšies arktinės naftos.
Iki spalio mėn. didžiausias Indijos naftos šaltinis buvo Rusija (22 proc.). Iki lapkričio mėnesio Rusijos eksportas į Indiją sudarė rekordinį 6,67 mln. barelių „Arco”, „Novy Port” ir „Varandey” rūšies naftos kiekį, o dar 4,1 mln. barelių buvo išsiųsta gruodžio mėnesį. Apskritai 2022 m. birželio-gruodžio mėn. Rusijos žalios naftos eksportas į Indiją išliko didesnis nei 1 mln. barelių per dieną, o gruodžio mėn. pasiekė rekordinį 1,19 mln. barelių per dieną lygį.
Kaip dėl ilgalaikių interesų? Šalis beveik neabejotinai ir toliau pirks žaliavą iš Rusijos, kartu plėsdama bendradarbiavimą su Maskva Arkties regione, nebent kas nors pakeistų jos skaičiavimus. Pažymėtina, kad 2022 m. Naujasis Delis paskelbė savo oficialią Arkties ir Antarktidos politiką. Abiejose kalbama apie mokslinius tyrimus, aplinkos apsaugą ir teisę.
Arkties strategija išsiskiria tuo, kad joje aptariamos žaliavos, prekyba, vystymasis ir saugumas. Nors Arkties ir Antarktidos strategijose Rusija nėra aiškiai paminėta, ji turi būti pagrindinė partnerė siekiant šių tikslų, vėlgi daug dėmesio skiriant energetikai ir prekybai.
Dėl Kinijos siekio būti pagrindine jėga Arktyje – bent jau Eurazijoje – ir jos karingos konkurencijos su Naujuoju Deliu, Indijos buvimas Arktyje gali tapti dar vienu trinties tašku. Tačiau Maskva, Pekinas ir Naujasis Delis turi panašių kultūrinių, politinių ir ekonominių interesų, kurie galėtų paskatinti bendradarbiavimą poliarinėje srityje.
JAV prezidentui Joe Bidenui pradėjus eiti pareigas, dėl politinių sumetimų JAV liko be ambasadoriaus Indijoje, o tai pakenkė jų santykiams. Pirmasis žingsnis siekiant panaikinti Indijos priklausomybę nuo Rusijos ir galimą susipriešinimą su Kinija yra šios laisvos vietos panaikinimas.
Be to, pagrindinėms strateginėms besivystančioms šalims turėtų būti suteikta pagalba, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti energijos kainomis ir kartu atremti V. Putino grasinimus. Galiausiai, šalys, įskaitant JAV, vis dar
importuoja Rusijos naftos produktus per Indiją ir Kiniją. Gali būti, kad čia sunku nustatyti šaltinį, o gal tai
laikoma priimtina praktika, nes taip išlaikomos mažos Rusijos kainos ir pelnas. Bet kuriuo atveju tai verta
gilesnės analizės.
Parengta pagal Eurasia Daily Monitor
