Benediktas Vanagas, komandos „General Financing team Pitlane“ pilotas, puikiai žinomas kaip ralio reido („cross country“) ir klasikinio ralio lenktynininkas. Tačiau nors dažniau jį matome ralio maratonuose, tokiuose kaip Dakaro ralis ar „FIA World Cup for Cross Country Bajas“, sportininkas pasirodys „Rally Estonia“ nuliniu ekipažu su „Toyota Gazoo Racing Hilux“. O tai reiškia, jog šiose varžybose susikirs klasikinio ralio ir ralio reido trajektorijos. Taigi kuo skiriasi šios ralio disciplinos?
Trasos
Visų pirma, klasikiniame ralyje ir ralio reide važiuojama skirtingomis trasomis. Klasikiniame ralyje lenktynininkai iš anksto susipažįsta su greičio ruožais, užsirašo jų stenogramas ir važiuoja bendrojo naudojimo keliais. Ralio reide sportininkai pirmą kartą maršrutą pamato juo važiuodami sportiniu tempu, dažnai – ne bendrojo naudojimo keliais, o dykumose, miškuose ir kitose sunkiai pravažiuojamose vietovėse. Kadangi nėra kelio, lengva pasiklysti. Apibendrinant galima pasakyti, jog klasikiniame ralyje lenktynininkai važiuoja mums įprastais keliais, o ralio reido sportininkai – bekele.
Atstumai
Klasikinio ralio varžybos įprastai trunka nuo vienos iki trijų dienų. Jų metų viename greičio ruože sportininkai įveikia iki dvidešimt, o kartais – ir šiek tiek daugiau kilometrų. Tad bendrai vienose varžybose, priklausomai nuo to, ar jos nacionalinės, ar tarptautinės, kilometražas sudaro nuo šimto iki kelių šimtų kilometrų. Maždaug tiek viename greičio ruože įveikia ralio reido ekipažai, todėl ši disciplina kvalifikuojama kaip maratonas. Varžybos gali trukti 1–10 dienų ir sudaryti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų greičio ruožų.
Technika
Buvo minėta, jog ralio reido ekipažai važiuoja per kasdieniam automobiliui sunkiai įkandamus kelius. Tad jeigu klasikinio ralio bolidai primena automobilius, matomus bendrojo naudojimo keliuose, tiesiog yra modifikuoti ir įgavę sportiškesnes charakteristikas, tai ralio reido automobilis, pavyzdžiui, B. Vanago „Toyota Gazoo Racing Hilux“, yra standartinio „Toyota Hilux“ visureigio prototipas ir turi aukštą prošvaisą, plačią ratų bazę, ypač galingą variklį ir kitus komponentus, kurių nerasime klasikinio ralio bolide.
Šturmano darbas
Esminis šturmano darbo skirtumas klasikiniame ralyje ir ralio reide tas, jog klasikiniame ralyje ekipažas važiuoja žinomu maršrutu, kuriuo jau yra važiavę. Šturmano darbas, naudojantis savo susidaryta stenograma, įspėti, kokio kampo posūkis artėja, kokio ilgio tiesioji laukia ar už kiek metrų stovi tramplinas. Ralio reide šturmanas atlieka navigatoriaus darbą – jis, pirmą kartą važiuodamas greičio ruožu, nurodo, kur turi važiuoti pilotas, o tam atlikti, jis remiasi organizatorių duoda kelio knyga.
Žiūrovų zonos
Žiūrovams klasikinis ralis palankesnis renginys – jiems čia įrengiamos specialios zonos su infrastruktūra: automobilių stovėjimo vietomis, maistu, o kartais – ir pramogomis. Dažniausiai jų būna viena arba kelios ir pro jas bolidai pravažiuoja ne vieną kartą. Visiškai kitaip yra ralio reide, kur žiūrovai neturi jokių iš anksto paruoštų stebėjimo vietų (nebent išskirtiniais atvejais – starto ir finišo zonos), todėl žiūrovai patys renkasi stebėjimo vietas, važiuoja į jas (dažnai – sudėtingais keliais ar bekele) ir ten laukia pravažiuojančių ekipažų.
Liepos 12–14 dienomis vykstančiame „Shell Helix Rally Estonia“ dalyvių laukia 15 greičio ruožų, nusitiesusių per beveik 152 kilometrus. Lenktynininkai turės įveikti itin techniškas trasas, gausias posūkiais ir tramplinais. „General Financing team Pitlane“ pilotas B. Vanagas ralyje dalyvaus nuliniu ekipažu, kuris bus atsakingas už trasų saugą.
