Žurnalistų ir kultūros bendruomenei planuojant protestą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad diskusijoms laiko buvo daug, o dabar metas priimti projektą.
J. Olekas pažymėjo, kad nuolat kvietė žurnalistų bendruomenę kalbėtis.
„Aš kviečiau, kalbėjausi savo kabinete. Buvome pakvietę į darbo grupės posėdį. Tai jeigu čia tie patys žmonės, kurie ateina ir pasako, kad ačiū, jog pakvietėte, bet mes su jumis nesikalbėsime, tada labai sunku tokius žmones pakviesti. Tikrai buvome atviri du mėnesius diskutuodami prie tiek, kiek čia kamerų yra, o gal ir daugiau. Man atrodo, nėra kito tokio įstatymo projekto, kur taip atvirai būtų viešai diskutuojama kiekviena pataisa ar net smulki pataisėlė“, – pirmadienį Seime žurnalistams komentavo jis.
Seimo pirmininko teigimu, diskusijoms buvo laiko, dabar yra įstatymo projektas ir metas apsispręsti balsuojant. Tačiau jeigu dar kas pageidaus susitikti, J. Olekas tikino, kad jo durys visada atviros.
Klausiamas, ar ketina išeiti susitikti su protestuosiančiaisiais, parlamento vadovas atsakė nežinantis, svarstė gal ir eis.
„Aš nežinau, gal ir ateisiu, kodėl ne?“, – kalbėjo jis.
Tikisi žmonių aktyvumo, kalbėsis su politikais
Kaip jau buvo skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja balandžio 8 dieną Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo ketina surengti protestą prieš valdančiųjų siūlomas LRT įstatymo pataisas.
Anot ŽPA vadovės Birutės Davidonytės, protestu siekiama, jog politikai atsisakytų įstatymo nuostatų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Kartu ji pabrėžė, jog tikimasi aktyvaus visuomenės palaikymo.
„Yra labai svarbu, kad visuomenė dar kartą parodytų, ką ji galvoja. Ir kad valdantieji išgirstų ir atsisakytų tų nuostatų, kurios kelia pavojų žiniasklaidos laisvei ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui“, – kalbėjo tyrimų žurnalistė.
B. Davidonytė sako, jog bus bandoma diskutuoti su parlamentarais. Vis tik, jei ir tai nepadės, bus imamasi kitų priemonių.
„Jeigu, vis dėlto, valdantieji priims tą įstatymą vėl buldozeriu, nepaisant Venecijos komisijos išvadų (…) matyt, įsijungs visi kiti teisiniai veiksmai. Greičiausiai projektas bus skundžiamas Konstituciniam Teismui, nes jau yra teisininkų pastabos (…), bus kalbama ir tarptautinėje bendruomenėje“, – kalbėjo ji.
Projektas įveikė pirmąjį laiptelį Seime
Prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau – turės išgirsti protestuotojus.
Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas J. Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.
ELTA
