2019 m. birželio 28 d. Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškių kultūros centras, Kauno marių regioninio parko direkcija ir Kaišiadorių muziejus pakvietė į atminties šventę „Nemuno virsmas mariomis“ (Kauno marioms 60 m.), skirtą pagerbti vandens užlietų kaimų atmintį, minint Kauno marių suformavimo 60-metį.
Šis renginys, tai pirmas „Lietuvos muziejų kelio“ tema – „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginys iš ciklo „Laikinoj atminty…“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kauno marių regioninio parko direkcijos duomenimis prieš 60 metų atsiradusiame Kauno marių dugne anuomet buvo apie 35 kaimai, virš 700 sodybų, jų tarpe ir etnografinių. Gyventojams išsikeliant teko kirsti sodus ir net perlaidoti artimuosius.
Nuo 1956 m. per trejetą metų buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė, senoji Nemuno vaga buvo pertvenkta 1959 m. Tuo metu tai buvo didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius generuojanti hidroelektrinė Lietuvoje.
Suformavus marias, jų dugne likosi šie vietovardžiai, saugomi vandenų kultūrinės atminties: Žemieji Petrašiūnai, Varniai, Pažaislis, Vieškūnai, Žiegždriai, Apnarai, Rudmena, Jakštonys, Gastilionys, Aštragai, Senosios Rumšiškės, Dovainonys, Kapitoniškės, Bartkūnai, Lašiniai, Maisiejūnai, Kračkiemis, Dabinta, Pakalniškės, Laumėnai, Naujosios Dvareliškės, Žiegždriai II, Mozūrai, Samylai, Senosios Dvareliškės, Šilėnai, Kampiškės, Leonava, Arlaviškės, Tursonas, Piliuona, Guogai…
Renginį pradėjome Šv. Mišiomis Rumšiškių Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje, atkeltoje iš senųjų Rumšiškių (dabar – Kauno marių dugno). Klebonas – kunigas Gintas Rumševičius Šv. Mišių metu pašventino ąžuolų vainiką, marių užlietų kaimų gyventojams atminti.
Rumšiškių kultūros centro direktorė Gražina Kazanavičienė ir Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorė Nijolė Eidukaitienė pasiplaukiojimo po Kauno marias metu paskatino susirinkusiuosius pasidalinti pasakojimais ir prisiminimais apie senąsias gyvenvietes prie Nemuno, dabartinių Kauno marių teritoriją.
Rumšiškietis Vytautas Markevičius pasidalino prisiminimais apie kriptos atradimą perkeliant Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią į viršutinę Nemuno terasą 1959 m. Pašnekovo sūnus, Mindaugas Markevičius, taip pat pasidalino prisiminimais apie gyvenimą Rumšiškėse.
Stanislovas Paškevičius pasidalino prisiminimais apie savo vaikystę, praleistą įlankoje, kuri dabar yra Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje.
Vokietijoje gyvenantis rašytojas Zigfridas Granou trumpai papasakojo apie savo darbus ir istorijas, turinčias sąsajas su Rumšiškėmis bei čia prabėgusia savo vaikyste.
Prisiminimais apie vaikystę Mozūruose pasidalino ir Kauno rajono Samylų kultūros centro folkloro ansamblio ,,Samylų senolės su vaikaičiais“ vyriausioji narė Nijolė Januškevičienė, kuri prisiminė, jog priverstinis iškraustymas jų tėvams anuomet prilygo tremčiai į Sibirą.
Pasiplaukiojimo metu, skambant Kauno rajono Samylų kultūros centro folkloro ansamblio ,,Samylų senolės su vaikaičiais“ dainai, į Kauno marias nuleistas Šv. Mišių metu pašventintas vainikas marių užlietų kaimų gyventojams atminti.
Belaukiant konferencijos pradžios Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojas Evaldas Makrickas susirinkusiems pasakojo apie Kauno marių augmeniją bei suformavimo istoriją. Atskleidė kokia gyvūnija ir augmenija vyrauja vietovėje.
Konferenciją ,,Nemuno virsmas mariomis“ pradėjome Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorės Gitos Šapranauskaitės sveikinimo žodžiu, linkint gražios popietės drauge, dalinantis prisiminimais.
Konferencijos įžanga – 1960 m. Lietuvos kino studijoje sukurto dokumentinio filmo (apybraižos) ,,Nemuno žiburiai“ peržiūra. (Filmo originalas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve).
Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis skaitė pranešimą ,,Nemuno virsmas Kauno mariomis: istorinė apžvalga“, pasidalino su susirinkusiais istorinėmis detalėmis bei šių dienų HAE naudingumo įžvalgomis.
Prof., hab. m. dr. Rimas Žaromskis skaitė pranešimą ,,Kauno marių krantų dinamika“, kuriame atskleidė Kauno marių pakrančių formavimo istoriją.
Rašytoja Aldona Ruseckaitė pranešime ,,Vandens atspindys poetų kūryboje“ kalbėjo apie Nemuno bei kitų vandenų, upių vaizdinius poetų J. Aisčio bei S. Nėries kūryboje.
Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji geologė Danguolė Karmazienė susirinkusiems pristatė geologinį Kauno marių žemėlapį.
Žemaitijos sektoriaus Darbėnų sodyboje svečius linksmino upelių, įtekėjusių į Nemuną, pavadinimais pasivadinę kolektyvai: Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“ (vad. Ernesta Žiūkienė), Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Nedėja“ (vad. Lorita Kulakauskienė), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos liaudiškos muzikos kapela „Laumena“ (vad. Vladas Daknys) ir Kauno rajono Samylų kultūros centro folkloro ansamblis „Samylų senolės su vaikaičiais“ (vad. Gražina Gutmanienė).
