Gegužės 10 dieną Neapolyje surengtas menininkių Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės jungtinės parodos „Collisions“ („Susidūrimai“) atidarymas. Paroda įsikūrė fizikos muziejuje Museo di Fisica, kuris priklauso Neapolio Frydricho II universitetui (it. Università degli Studi di Napoli Federico II). Tai pirmasis šiuolaikinio meno ir Fizikos muziejaus bendradarbiavimo projektas, kuriame sukurtus ir parodoje pristatomus darbus įkvėpė muziejaus nuolatinė ekspozicija.
Paroda „Collisions“, kuruojama meno istorikės Alessandra Troncone, sukurta siekiant atrasti sąlyčio taškus tarp šiuolaikinio meno ir mokslo, sukurti bendrą pagrindą dialogui, galinčiam pateikti naują požiūrį į šių dviejų disciplinų sąveiką. „Manau, toks mokslo bei istorijos muziejų ir šiuolaikinio meno bendradarbiavimas gali naujai pristatyti mokslą ir neabejotinai kviesti permąstyti dabarties žmogaus santykį su istorija ir jos vieta kasdienybėje“, – apie unikalią parodą ir jos vietą įspūdžiais dalinosi atidaryme dalyvavusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.
Projekto pradžioje menininkės buvo pakviestos dalyvauti pirmajame tyrimų etape, vykusiame 2023 m. birželį. Jame buvo aplankyti mokslo muziejai Neapolio mieste: visi, priklausantys Neapolio Frydricho II universiteto Gamtos ir fizikos mokslų muziejų centrui. Fizikos muziejus, pasak menininkių, pasirinktas dėl jame esančių mus kasdien supančių reiškinių gausos. Jie muziejuje atsiskleidžia per įvairius eksponatus, pristatančius mokslo atradimus bei pažangą istoriniame kontekste.
Tarp daugelio tyrimo fazėje iškilusių temų menininkės sutelkė dėmesį į santykį tarp fizinių reiškinių nematomumo ir kūrimo objektų, pasitelkdamos rafinuotą estetinę formą ir preciziškumo reikalaujančias amatininkystės technikas. Menininkės ieškojo būdų, kaip priartinti stebėtoją prie mokslo objektų pilnos erdvės, parodydamos, kad muziejuje esantys eksponatai iš tiesų kalba apie tai, kaip mokslas buvo matomas skirtingose epochose.
Šių prestižinių artefaktų stebėjimas leido sukurti naujus objektus, kurie buvo įkvėpti mokslinių įrankių funkcionalumo. Martos Frėjutės skulptūros įkvėptos optinių reiškinių vaizdavimo, ypač „Torricelli“ lęšio. Onos Juciūtės instaliacija, užimanti vieną iš muziejaus eksponavimo vitrinų, žaidžia su muziejuje esančia pagrindinės medžiagos – medžio – idėja (naudoja suakmenėjusį medį ir išlietas kramtomos gumos formas), taip pat su objektuose, skaičiuojančius tūkstančius metų, esančia energija, kuri jungia mokslinį susidomėjimą ir dvasingumą. Simona Žemaitytė parodai sukūrė seriją vaizdo įrašų, kurie buvo filmuoti „Campi Flegrei“ regione. Juose menininkė naudojo kameras ir specialius lęšius, pakaitomis rodydama mikroskopinę ir makroskopinę viziją, taip siekdama papasakoti apie šios teritorijos gyventojų asmeninį ryšį su vulkanu.
Parodą prodiusavo Vilniuje įsikūrusi kompanija „Artišokai“, bendradarbiaudama su Neapolio universitetu, Fizikos muziejumi, Lietuvos kultūros institutu bei Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros tarybos, remia Lietuvos mokslo tarybos, globoja „Donnaregina“ fondas (it. La Fondazione Donnaregina).
Menininkių darbus galima išvysti iki birželio 30 dienos.
Maurizio Esposito nuotrauka
