Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pareiškė, esą su Dieveniškių bendruomene sunku bendrauti, tariantis dėl migrantų apgyvendinimo mieste. To priežastimi ji nurodė „krašto specifiką“ – esą be galo daug gyventojų turi teistumą.
„Dėl Dieveniškių – tai tikrai karštasis taškas. Jūs žinote to krašto specifiką? Nesakant, kad visi žmonės yra siejami su nusikalstamomis veikomis, bet, kaip sakau, kai iš 500 bendruomenės žmonių apie 200 žmonių, pagal pateiktą informaciją, turi įsiteisėjusį teistumą. Tai aš paskui ir suprantu, kodėl taip sunku komunikuoti ir rasti bendrus sprendimus“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje anksčiau šį mėnesį kalbėjo ministrė.
VRM dengiasi duomenų slaptumu
LRT.lt paprašė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paaiškinti, kokiais duomenimis ministrė rėmėsi, kalbėdama apie Dieveniškių gyventojus.
„Atsižvelgiant į tai, kad informacija, kurios pageidaujate, yra tarnybinio pobūdžio ir riboto naudojimo, pateikti komentaro negalime“, – teigiama ministerijos komentare.
Statistikos departamento duomenimis, Dieveniškių miestelyje 2011 metais buvo 720 gyventojų, jo atstovai pažymi, kad šiuo metu jų yra mažiau. Žiniasklaidoje minimas dieveniškiečių skaičius šią vasarą – 500, savivaldybės administracija interviu LRT.lt paminėjo 600.
Sukritikavo kriminologas: tai sovietmečiu naudota stigma
Viešai išsakytus A. Bilotaitės teiginius sukritikavo Lietuvos krimininologų asociacijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas.
Jis sako, kad duomenys apie asmenų teistumą išties prieinami tik pačiai VRM, tačiau suabejojo jų tikslumu.
„Skaičiai atrodo išties dideli ir sunkiai tikėtini. Remiantis teismų statistika, Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet nuteisiama maždaug 18 tūkst. žmonių. Formalusis teistumas priklauso nuo paskirtos bausmės rūšies ir laisvės atėmimo bausmės trukmės, jis po tam tikro laiko išnyksta. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 200 tūkst. teistų asmenų, bet nuteisimo faktas nebūtinai reiškia teistumo turėjimą. Tačiau būtent VRM renka šiuos duomenis ir tik ji juos žino, nes jokių mokslinių tyrimų nėra“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, galima skaičiuoti, kad Lietuvoje yra maždaug 10 procentų teistų asmenų, todėl abejotina, kad Dieveniškės taip smarkiai skirtųsi nuo vidurkio ir siektų net 40 procentų, kaip leidžia manyti ministrė.
„Net ir turint mintyje galimą pasienio nusikalstamo elgesio specifiką: kontrabanda, neteisėtas sienos perėjimas“, – pažymėjo G. Sakalauskas.
Pašnekovas kritikavo A. Bilotaitės argumentų pasirinkimą.
„Bet kuriuo atveju, net jeigu taip yra, tokie pareiškimai yra teistų žmonių stigmatizavimas. Teisti ir neteisti žmonės niekuo nesiskiria, tai nėra joks paaiškinimas, kodėl tartis sunku. Be to, pats pareiškimas „turintys teistumą“ yra giliai sovietinis, tokiu būdu tiesiog stigmatizuojant tam tikrą žmonių grupę“, – pažymėjo kriminologas ir pridūrė, kad net ir jei 40 proc. dieveniškiečių yra teisti, neįmanoma nustatyti, kurie iš jų dalyvavo protestuose bei derybose.
Pagal teisės aktus teistumas baudžiamojoje teisėje yra asmens padėtis, reiškianti, kad asmuo padarė nusikaltimą ir įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pavyzdžiui, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tačiau tą laiką, kol jis atidėtas, žmogus yra laikomas teistu, jam galioja kai kurie apribojimai.
Šalčininkų bendruomenė: abejojame tokiais skaičiais
Portalas LRT.lt susisiekė ir su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, siekdamas išsiaiškinti, ar ministrės A. Bilotaitės išsakyti kaltinimai dieveniškiečiams atitinka realybę. Jos atstovai sakė neturintys informacijos apie miestelio gyventojų polinkį nusikalsti.
„Čia yra nesąmonė, suklaidino, matyt. Ministrė turi išaiškinti pati, nes 500 gyventojų ir 200 [teistų]… Čia gal visame Šalčininkų rajone?“ – sakė Dieveniškių seniūnė Česlava Marcinkevič ir pridūrė, kad nenori komentuoti situacijos, nes duomenų apie gyventojų teistumą neturi.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas pabrėžė, kad tie patys prieš migrantus protestuojantys dieveniškiečiai, kuriuos ministrė apkaltino nesukalbamumu, yra aktyvūs bendruomenės nariai, organizuojantys šventes, tarp jų yra ir verslininkų, pedagogų. Su savivaldybe jie esą bendravo mandagiu tonu.
„Abejoju, ar skaičiai atitinka tikrovę. <…> Nemanau, kad miestelis kažkuo ypač išsiskiria. Jei ir buvo aštresnių [pasisakymų], tai iš kitų Lietuvos miestų ar rajonų, o vietinė iniciatyvinė grupė – verslininkai, mokytojos, darželių darbuotojai“, – mano pašnekovas.
Dieveniškėse vykę protestai prieš migrantų apgyvendinimą sutraukė palaikytojų iš kitų miestų.
J. Rybakas pripažįsta, kad Dieveniškėse, esančioje Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, gali būti daugiau nusižengusių asmenų, tačiau jis nemano, jog skirtumas nuo Lietuvos toks žymus.
„Tokią retoriką girdėjome iš kaimyninės šalies prieš metus, kai ten vyko visi mitingai: bedarbiai, narkomanai ir tokių epitetų buvo pridedama, – teigė pašnekovas, turėdamas omenyje A. Lukašenkos režimo bandymus diskredituoti protestus, kilusius po nesąžiningų prezidento rinkimų. – Labai nenorėčiau, kad tokia retorika būtų mūsų šalyje.“
LRT.lt vertinimu, neįmanoma patikrinti, ar A. Bilotaitės teiginys, jog 200 iš 500 Dieveniškių gyventojų yra teisti, yra teisingas. Ministerijos atstovai nekomentavo, kokiais duomenimis remtasi darant pareiškimą, tačiau, kaip paaiškėjo, VRM išties tokius duomenis turi. Tuo metu kiti pašnekovai – kriminologas G. Sakalauskas ir Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai – sakė abejojantys, kad Dieveniškių miestelis teistų gyventojų skaičiumi nuo visos Lietuvos skiriasi taip stipriai.
Šaltinis: LRT.LT
