Besibaigiančius metus vainikuoja proveržis laivų projektavimo srityje – uostamiesčio inžinieriai pristatė autonominio elektra varomo kelto dizaino prototipą. Projektas kursto didelius lūkesčius Klaipėdai turėti visame Baltijos jūros regione išskirtinį, aplinkai draugišką laivą, reguliariai kursuojantį Kuršių mariose. Inovacija taip pat atveria unikalias galimybes uostamiesčiui kurti autonominio vandens transporto vystymo ir testavimo hubą. Autonominio kelto prototipą kūrusi UAB „Western Baltic Engineering“ priklauso didžiausiai šalyje jūrinės inžinerinės pramonės įmonių grupei „Vakarų laivų gamykla“.
Inovaciją integruotų palaipsniui
Klaipėdiečių pristatytas autonominio kelto prototipas numato galimybę gabenti apie 600 žmonių ir 40 lengvųjų automobilių arba 1 000 keleivių vienu metu. Tokiam laivui uoste reikėtų specialios infrastruktūros, užtikrinančios greitą pakrovimą, kol šis būtų prisišvartavęs ir išleistų arba priimtų keleivius bei automobilius. Laivo judėjimo greitis siektų iki 12 mazgų (apie 21 km/h).
Prototipo autoriai yra numatę ir saulės energijos panaudojimą laivo viršutinėje dalyje įrengiant specialius kolektorius – pagaminta energija būtų nukreipiama kelto vidaus apšvietimui, kitoms reikmėms.
„Western Baltic Engineering“ pasiūlytos inovatyvios technologijos reikalautų nemažų investicijų pastatant tokį keltą bei sukuriant visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau sujungus autonomiškumo ir švarios energijos panaudojimo aspektus, ilgainiui būtų galima kalbėti tiek apie kaštų sutaupymą, tiek apie ženklų ekologinį poveikį.
Prototipo kūrėjų nuomone, projektas galėtų būti įgyvendinamas keliais etapais – palaipsniui nuo hibridinio modelio pereinant išimtinai prie elektros energijos panaudojimo ir autonominio laivo valdymo principų integravimo.
Idėjos ištakos – hakatone
Pirminę autonominio kelto idėją „Western Baltic Engineering“ komanda drauge su bendraminčiais ėmėsi vystyti lapkritį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) organizuoto hakatono „Portathon Baltic” metu. Per 48 valandas technologijų entuziastai, studentai ir įvairių įmonių specialistai iš viso sugeneravo 18 veržlių idėjų.
„Pirminis autonominio elektra varomo kelto prototipas buvo vienas įdomiausių hakatono metu gimusių projektų. Tai, kad idėjos vystymas nenutrūko, išties džiugina ir liudija apie mūsų verslo gebėjimą neapsiriboti kasdieniais darbais ir iššūkiais bei susitelkti ties didelio potencialo nestokojančiais projektais. Rezultatas – ne tik akį traukianti vizualizacija, bet ir daug atliktų skaičiavimų, pastangų numatyti, ko reikia, kad toks transportas taptų realybe”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Svarbu išnaudoti momentą
Anot „Western Baltic Engineering“ vadovo Mariaus Arkušausko, skaitmenizacija ir automatizacija jūriniam sektoriui turi labai didelės įtakos – konkurencijos persmelktoje aplinkoje gyvenantis verslas siekia didesnio efektyvumo, brangiai kainuojančių žmogiškųjų klaidų eliminavimo. Autonominis vandens transportas pateiktų sprendimus, galinčius padėti įveikti ne vieną iššūkį, kuris aktualus jūrinės industrijos atstovams. Tarptautiniai teisės aktai kol kas neįjungia „žalios šviesos“ tokio tipo laivų naudojimui, tačiau tikima, jog tai tik – laiko klausimas.
„Jūrinė pramonė nemiega – aktyviai generuojamos ateities laivų idėjos. Gebėjimas jas maksimaliai išvystyti ir pasiruošti dideliems pokyčiams yra itin svarbus – tie, kurie bus pirmieji, raškys didžiausią naudą, tad natūralu, jog siekiame užimti reikiamas pozicijas“, – kalbėjo M. Arkušauskas.
Šiuo metu autonominės laivybos sektoriuje savo kryptingumu plėtojant technologijas išsiskiria Norvegija, Suomija, JAV. „Turėdami stiprių specialistų, toliaregiškai mąstantį verslą ir sprendimų priėmėjų palaikymą privalome išnaudoti palankią situaciją ir prisijungti prie perspektyvaus, bet kol kas dar nedidelio valstybių, generuojančių autonominės laivybos, projektus, branduolio“ – M. Arkušauskui antrino ir KMTP atstovas A. Sutnikas.
Iššūkis – sutelkti
„Western Baltic Engineering“ tiki, jog projekto rėmuose bendradarbiauti norėtų ne viena pažangias technologijas kurianti užsienio kompanija, nes kol kas verslui nėra itin plačių galimybių autonominių sprendimų integravimui ir testavimui realiomis sąlygomis.
Prototipo plėtojimas Klaipėdai suteiktų postūmį siekti dar daugiau – pasitelkiant mokslininkus, atliekant bei inicijuojant įvairius tyrimus autonominės laivybos srityje, tapti autonominio vandens transporto technologijų vystymo centru Baltijos jūros regione ir už jo ribų.
„Tokio pobūdžio hubo kūrimas pareikalautų stipraus verslo, uosto, viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimo. Klaipėda savo vystymosi strategijoje yra aiškiai deklaravusi, kad jūrinė ekonomika yra viena pagrindinių miesto ir viso regiono varomųjų jėgų – belieka to nepamesti iš akiračio ir veikti išvien“, – pažymėjo A.Sutnikas.
