Gynybos fondo įkūrimas, pagalbos šeimoms paketas, demokratinių procesų racionalizavimas – tai vieni iš darbų, kuriais kadenciją baigianti valdančiųjų Liberalų sąjūdžio frakcija ypač didžiuojasi.
Šalia šių plačiai įgyvendintų iniciatyvų liberalai dar išskiria per praėjusius ketverius metus padidintą savivaldybių savarankiškumą, reikšmingai išplėstą profesinę savivaldą, Konstitucijos pataisomis suteiktą galimybę į Seimą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų.
„Liberalai tradiciškai palaiko iniciatyvą, savarankiškumą. Mūsų politinė valia pasireiškė šalies savivaldybėms perleidus valstybinę žemę, įteisinus odontologų, turto vertintojų, statybos inžinierių savivaldą“, – teigia kadenciją baigiantis Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak E. Gentvilo, tas pats politinės valios principas leisti veikti ir netrukdyti visuomenei, jos grupėms ar individams Seimo narius liberalus privertė pasipriešinti, jų vertinimu, neapdairioms kolegų užmačioms.
„Kai laikaisi įsitikinimo leisti, kai kada tenka sutrukdyti. Pirmiausia pasipriešinome koalicijos partnerių Finansų ministerijoje pasiūlytam projektui padidinti mokestinę naštą dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą ir verslo liudijimus, nes tai būtų iš esmės sunaikinę šią savarankiško darbo formą. Po to užkirtome kelią koalicijos partnerių Laisvės partijos pasiūlymui gynybos finansavimą perkelti ant savivaldybių pečių. Dabar matome, kad kaktomuša koalicijos viduje leido racionaliai subalansuoti mokesčius, kad jie netrukdytų augti ekonomikai bei gyventojų pajamoms ir kartu leistų stiprinti šalies gynybą“, – sako E. Gentvilas.
Frakcijos seniūno įsitikinimu, ryškiausiai liberalų politinė valia pasireiškė suvaldant po akcijos „Skaidrinam“ 2023 m. viduryje kilusią parlamentinę krizę. „Konservatorių frakcija ketino paleisti Seimą ir skelbti pirmalaikius rinkimus. Liberalai buvo pirmieji, kurie griežtai tarė: ne. Piktnaudžiavimo išmokomomis savivaldybėse bėdą išsprendėme neišsprogdindami iš vidaus aukščiausios valstybės institucijos – Lietuvos parlamento“, – pabrėžia E. Gentvilas.
Būdas sutvarkyti išmokų betvarkę savivaldybėse atsirado liberalo Ričardo Juškos vadovaujame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir Seimo pirmininkei, Liberalų sąjūdžio vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pakvietus visas parlamentines frakcijas surasti optimalų teisėkūros sprendimą. Išmokų savivaldoje spragas Seimas įstatymu panaikino 2023 m. birželio 1 dieną.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, praėjusios kadencijos Seimas ne tik susitvarkė su valstybę prislėgusiais iššūkiais – koronaviruso pandemija, hibridine ataka pasienyje, Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, bet ir rado jėgų auginti visuomenės gerovę, tvirtinti valstybės sąrangą ir gerinti demokratijos kokybę.
„Kiekviena Seimo kadencija turi savų iššūkių. Mūsų kadencijai jų kliuvo tiek, kad užtektų trims ar keturioms ir aš džiaugiuosi, kad garbingai susitvarkėme. Esu įsitikinusi, kad po kurio laiko mūsų kadencija bus prisimenama kaip sėkmingo darbo pavyzdys“, – antradienį paskutiniame kadencijos Seimo posėdyje tarė ji.
Pasibaigiančioje kadencijoje Liberalų sąjūdis parlamente turėjo 13 atstovų – Seimo pirmininkę ir 12 frakcijos narių, du narius Vyriausybėje – aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir kultūros ministrą Simoną Kairį.
