2021 02 10
LEADER priemonė yra privaloma visų Europos Sąjungos šalių kaimo plėtros programų dalis. Naujuoju 2023-2027 m. programiniu laikotarpiu šiai arčiausiai kaimo žmonių esančiai iniciatyvai ES skirs ne mažiau kaip 5 proc. kaimo plėtros priemonių paramos finansinio voko. Žemės ūkio ministerija jau yra parengusi metodiką, kaip šios lėšos bus skirstomos šalies vietos veiklos grupėms (VVG). Svarbiausias naujosios metodikos principas yra didesnis dėmesys kaimo vietovių socialinėms problemoms – skurdo rizikai ir nedarbui. Joje įtvirtintas ir solidarumo principas – bazinė paramos suma bus vienoda visoms VVG.
Lietuvoje net 99 proc. kaimo teritorijų yra aktyviai įsitraukusios į kaimo plėtros procesus. LEADER iniciatyvos dėka kaimo bendruomenės lyderiai – vietos veiklos grupės sprendžia savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. VVG veikia 3 sektorių – nevyriausybinio, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu. Šiandien VVG tinklas vienija 49 narį.
Dėl Brexit‘o, ES žaliojo kurso, derybų dėl daugiametės finansinės perspektyvos ir trečdaliu mažesnių lėšų kaimo plėtrai, finansinis vokas LEADER iniciatyvai bus mažesnis 34 proc. nei 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu. Tačiau jis ir naujajame laikotarpyje sudarys 5 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o tai yra 75 mln. Eur.
Žemės ūkio ministerija ilgai diskutavo, ieškojo geriausio varianto ir sukūrė naują metodiką, kaip paskirstyti LEADER lėšas šalies vietos veiklos grupėms. Ji siekia išsaugoti ilgamečiu darbu sukurtą VVG tapatybę, akcentuojant, kad VVG turi būti arti savo gyventojų ir geriausiai išmanyti vietovės problematiką. Naujoji metodika yra geriau orientuota į LEADER tikslus – skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, vietos plėtrą kaimo vietovėse.
Visas LEADER biudžetas yra padalintas į tris lygias dalis po 25 mln. Tai – bazinė paramos suma, paramos suma pagal gyventojų skaičiaus rodiklį bei paramos suma pagal socialinius teritorijos rodiklius (skurdas ir nedarbas). Kiekviena VVG gaus specialiai jai apskaičiuotą lėšų sumą, kuri bus sudaryta iš minėtųjų trijų dalių sumos.
Bazinė paramos suma solidarumo principu bus padalinta visoms VVG po lygiai, t. y. apie 0,5 mln. kiekvienai VVG. Antrasis trečdalis vietos veiklos grupei bus skiriamas skaičiuojant jos teritorijos skurdo ir nedarbo rodiklius. VVG atstovaujamose savivaldybėse skurdo rizikos lygis atskirose teritorijose svyruoja nuo 16,5 proc. iki 38,5 proc., t. y. skiriasi net 2,3 karto. O trečioji paramos dalis, kaip ir ankstesniame programiniame laikotarpyje, bus skaičiuojama pagal gyventojų skaičiui taikomus koeficientus. Iki 15 tūkst. gyventojų turinčiai VVG bus taikomas 1,2 keoficientas, nuo 15 iki 24 tūkst. gyventojų – 0,85, nuo 24 iki 33 tūkst. – 0,6, o daugiau kaip 33 tūkst. – 0,45 keoficientas.
Šiuo metu diskutuojama su VVG atstovais dėl metodikos taikymo, siūlomi įvairūs galimi variantai, siekiant jas finansiškai stiprinti, mažinti administravimo išlaidas.
Žemės ūkio ministerija planuoja VVG pasitelkti diegti naujas programas. Viena jų – ,,Sumaniųjų kaimų”, skatinsianti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą.