Kultūros ministerija ketina išpirkti Kauno ir Klaipėdos paštų pastatus iš bendrovės „Lietuvos paštas“ ir toliau sieks juos pritaikyti visuomenės poreikiams.
Kaip BNS patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys, tam kitų metų biudžete suplanuota 4,5 mln. eurų, iš jų 3,5 mln. eurų numatyta bendrovei už pastatų perėmimą, dar apie 1 mln. eurų būtų skirta minimaliam pastatų sutvarkymui ir išlaikymui.
Anot ministro, paprasčiausiai perimti turto iš „Lietuvos pašto“ nėra galimybių.
Pastatus žada tvarkyti
„Pastatai dabar nenaudojami pagal paskirtį, būdami reikšmingi paveldo objektai jie akyse griūva, tad akivaizdu, kad reikia sugalvoti realų scenarijų, kaip juos išgelbėti, rasti jiems veiklos prasmę. Tad pirmas žingsnis yra, kad tie objektai iškeliautų iš „Lietuvos pašto“ balanso. Bet kito varianto, nei toks, koks pasirinktas, nėra, nes tai – akcinės bendrovės turtas, nepaisant to, kad ją valdo valstybė“, – BNS sakė S. Kairys.
Pasak jo, pastatus planuojama perimti paskelbus juos valstybei svarbiais ir sumokant kompensacijas. Dar vienas galimas būdas būtų perimti pastatus atlyginant adekvačiu nekilnojamuoju turtu, tačiau tuomet įmonei vėl kiltų iššūkių dėl nedidelių pastatų valdymo ir pritaikymo.
Kultūros ministerijai perėmus pastatus, juos valdytų ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras, tvarkant pastatus, būtų sprendžiama, kokioms veikloms juos pritaikyti – tam jau yra parengtos atskiros galimybių studijos, jos pristatytos Vyriausybei.
„Minimalios investicijos bus reikalingos: nuo apsaugos sistemų, iki minimalių remontų tvarkant tai, kas kelia grėsmę pačiam pastatui. O be finansavimo neturėtumėme resursų, kaip rūpintis paštais, turint omenyje ir tai, kad 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o nemažai veiklų numatyta būtent Kauno centriniame pašte“, – kalbėjo jis.
Išpirkti planuoja kitąmet
Pasak ministro, Kauno atveju „procesas yra aiškesnis ir greitesnis“, tuo metu dėl Klaipėdos pašto pritaikymo dar bus kalbamasi su savivaldybe. Ministras tikisi, kad pastatai bus išperkami kitų metų pradžioje.
S. Kairys neatmeta, kad pastatų sutvarkymui būtų galima panaudoti ir ES lėšas.
„Kauno atveju, pastatas išliktų arba Kultūros ministerijos žinioje, arba galėtų būti kuriamas naujas Architektūros centras, kurio poreikis egzistuoja nepaisant paties Kauno centrinio pašto“, – teigė ministras.
„Bet pokalbiai dar ankstyvi, reikėtų įvertinti visas alternatyvas, kurias pasiūlė galimybių studijos rengėjai. Klaipėdos atveju, yra nemenkas Klaipėdos mesto savivaldybės vaidmuo, bet nesinori užbėgti už akių, su ja dar kalbėsimės išsamiai“, – kalbėjo jis.
Parengtos galimybių studijos
Vyriausybės pavedimu, šią vasarą parengtos dvi galimybių studijos Kauno ir Klaipėdos paštų pastatų tolesnei veiklai, jas kartu su ministerija rengė viešoji įstaiga „Idėjos miestui“.
Kauno pašte pasiūlyta steigti valstybės valdomą architektūros centrą, čia galėtų atsirasti muziejų, renginių, rezidencijų ar kitos erdvės. Pagal tris scenarijus, pastatas galėtų būti iš dalies ar visiškai pritaikytas visuomeninei paskirčiai.
Pagal pirmąjį scenarijų, viešajai paskirčiai būtų skirtas ketvirtadalis erdvių, likusios patalpos galėtų panaudotos komerciškai – atsirastų biurai, bendradarbystės erdvės, ekspozicijos. Pagal antrąjį scenarijų, daugiau nei pusė patalpų būtų viešosios paskirties: čia taip pat būtų įrengiamos erdvės ekspozicijoms, atsirastų biblioteka ir dirbtuvės, viešbutis, restoranas ir konferencijų salė.
Trečiuoju scenarijumi viešajai paskirčiai siūloma skirti beveik visą pastatą, o čia įrengti kūrybinius biurus, rezidencijas menininkams, dirbtuves ir kitas erdves. Vienintelė komercinę funkciją atliekanti erdvė būtų kavinė.
Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio (Fridricho Vilhelmo Argelanderio) menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.
Šis centras pristatytų pašto kaip svarbaus navigacinio ir technologinio objekto idėją, drauge supažindindamas su garsaus astronomo asmenybe. Centre būtų pristatomos įvairios technologijos, jungtųsi menas ir mokslas, istorija bei modernios technologijos.
Viliamasi, kad šiame centre lankytųsi moksleiviai ir studentai, jis pritrauktų menininkus ir mokslininkus, taip pat miesto gyventojus ir svečius.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Autorius Ignas Jačauskas
