Vilnius, rugsėjo 27 d. (ELTA). Nors demokratinėse valstybėse spaudos ir žodžio laisvė laikomos savaime suprantamomis, dėl jų žurnalistams vis dar tenka kovoti, sako Mykolo Riomerio universiteto (MRU) profesorius Virgis Valentinavičius. Prieš du dešimtmečius naujienų agentūros ELTA vyr. redaktoriaus pareigas ėjusio apžvalgininko teigimu, tai pastebima ir Lietuvoje, politikams siekiant audituoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą.
V. Valentinavičius šiuos bandymus vadina „trampizmo apraiškomis”, atspindinčiomis tai, kas šiuo metu vyksta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
„Amerikoje iš principo grįžta cenzūra ir Donaldas Trumpas, kuris praktiškai artėja į diktatoriaus statusą, jis randa būdų priversti nepriklausomos Amerikos žiniasklaidos savininkus daryti sprendimus, kurių nebūtų buvę galima įsivaizduoti prieš 10–20 metų“, – taip „Žiniasklaidos kartų liudijimai su seniausiu žiniasklaidos kanalu ELTA“ laidoje kalbėjo V. Valentinavičius.
„Žurnalistams savo nepriklausomumą ir savo teisę veikti taip, kaip jiems atrodo, visada reikia ginti – kartais labiau, kartais mažiau. Kitaip sakant, ta nepriklausomybė, kurią buvo išsikovoję amerikiečių žurnalistai savo laiku, (…) tai yra laipsniškas žurnalistų iškovojimas, bet dabar Amerikoje matome, kad vyksta atsitraukimas, reikia jau iškovotas pozicijas palikti ir dėl jų kovoti iš naujo“, – pabrėžė jis.
Lietuvoje „trampizmo“ požymiai, pasak jo, matomi LRT tarybos veiksmuose, šiai vidinio audito metu siekus patikrinti, kaip visuomeninis transliuotojas turinio kūrime ir valdyme laikosi politinio neutralumo principų.
Kaip buvo skelbta, po atlikto audito taryba nusprendė, kad LRT internetinio portalo nuomonių skiltyje bus matuojama publikacijų įvairovė ekonominio kairumo ir dešinumo, kultūrinio liberalumo ir konservatyvumo kriterijais. V. Valentinavičiaus teigimu, tokiomis priemonėmis iš tikrųjų norima pažaboti visuomeninį transliuotoją, o ne užtikrinti nešališkumą.
„Geriausius rezultatus iš žiniasklaidos gauni, kai tu palieki atsakomybę su kuo kalbėtis, kiek kalbėtis žurnalistams ir redaktoriams. Tu pasitiki jais ir tiki, kad jie turi pakankamai sveiko proto daryti teisingus sprendimus ir jie geriau žino, kaip surinkti informaciją iš skirtingų žmonių“, – sakė jis.
Be to, politinio spaudimo bruožų apžvalgininkas teigė matantis ir valdančiosios daugumos rugpjūčio pabaigoje pasirašytoje koalicinėje sutartyje, kurioje įrašytas įsipareigojimas užtikrinti „žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje“.
„Donaldas Trumpas irgi užtikrina žodžio laisvę, mesdamas iš darbo žurnalistus, nes jis užtikrina ne bet kokią žodžio laisvę, bet tiktai pagiriamojo sau žodžio laisvę. Tai čia yra turima galvoje tas pats“, – apie valdančiosios koalicijos įsipareigojimą kalbėjo V. Valentinavičius.
Pasak jo, šiuo metu politikai, siekdami didesnės žiniasklaidos kontrolės, taip pat manipuliuoja žurnalistų tarpusavio konkurencija.
„Bando išnaudoti komercinės žiniasklaidos šiokį tokį pagrįstą pavydą, kad LRT finansavimas yra geresnis ir lengviau gaunamas negu sunkiai uždirbamas komercijos sektoriuose“, – sakė jis.
„Komercinei žiniasklaidai linkėčiau solidarizuotis su LRT ir padėti jai apsiginti nuo šitų bandymų užspausti kritiką ir įvesti realiai cenzūrą, nes jeigu su LRT pavyks tai padaryti, tai sekantys eilėje būsite jūs“, – tęsė V. Valentinavičius.
Ragina žurnalistų asmeninės nuomonės socialiniuose tinkluose nepainioti su darbu
Paklaustas, ar šiais laikais įmanomas idealus žurnalistinis objektyvumas, V. Valentinavičius pabrėžė manąs, kad šioje vietoje labai svarbu atskirti tikrą objektyvumą nuo to, apie kurį kalba politikai.
„Politikai objektyvumą supranta tada, kai žurnalistai apie juos kalba gražiai. Tai nieko bendro su tikruoju objektyvumu neturi“, – sakė MRU profesorius.
V. Valentinavičiaus teigimu, socialinių tinklų paskyrose žurnalistai turi teisę laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę įvairiais klausimais ir tai, pasak jo, neturėtų būti painiojama su jų profesiniu darbu.
„Turi būti labai aiškiai įvardinta, kad čia yra ne leidinio, o žurnalisto nuomonė ir, aišku, yra baziniai etikos reikalavimai, kad nebūtų skleidžiama neapykanta, radikalios idėjos ir panašūs dalykai“, – dėstė jis.
MRU profesorius taip pat teigė, kad nepaisant socialiniuose tinkluose esančios gausybės informacijos ir dažnai nepatikimų šaltinių, šiais laikais žurnalisto vaidmuo ir autoritetas visuomenėje išlieka nepakeičiamas.
„Kuo daugiau šlamšto, tuo didesnė patikimos informacijos vertė“, – kalbėjo jis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/v3cHBSLmujM
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
