Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU profesorius: gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

  • 2022-06-19
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Technologijos

Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir, praėjus pirminiam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl mūsų šalies gynybos stiprinimo ir gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių.

Žinome, kad Lietuvoje jų infrastruktūra ganėtinai apleista, bet per 60 proc. Lietuvių gyvena daugiabučiuose ir kritiniais atvejais prieglobsčio nuo sprogimų virstų daugiabučių ar privačių namų rūsiai.

Deja, pastarųjų metų tendencijos dalį gyventojų paliko išvis be įrengto rūsio ar pusrūsio. Ir tam yra paprastos fizikinės priežastys – Lietuvoje turime sąlyginai aukštą gruntinio vandens lygį, dėl ko mūsų rūsiai dažniausiai asocijuojasi su vėsia ir drėgna patalpa, o jų tinkamas įrengimas nors inžineriškai ir įmanomas, bet kainuoja papildomas lėšas, kurias išleisti nori toli gražu ne kiekvienas.

Istorinė perspektyva

Žvelgiant istoriškai, žmonija kai tik galėjo, stengėsi lįsti lauk iš tamsių, drėgnų urvų ir statytis sau namus atviroje vietovėje. Tai davė ir daug pliusų: natūrali šviesa, sausesnės patalpos, į patalpas nebėgantis lietaus vanduo, grynas oras, daugiau įėjimų, galimybė planuoti ir žinoma atsiveriantys vaizdai.

Tadas_Ždankus.bak KTU
Tadas Ždankus

Ilgainiui miestų plėtra ir tinkamos vietos stoka lėmė jos vertės kilimą ir daugiaaukščių pastatų statybą. Virš žemės įsirengę gyventi ir dirbti žmonės, po žeme, neskaitant šachtų, dažniausiai buvo įrengiamos tik gamybinės, sandėliavimo arba pagalbinės patalpos. Šiuolaikiniuose megapoliuose kaip niekada trūksta vietos pastatams. Urbanizacijai dar tik įgaunant pagreitį, požeminių gyvenamųjų pastatų plėtra vis labiau turėtų atrodyti kaip logiškas sprendimas.

Tačiau kodėl iki šiol gyvenimas tokiuose namuose dažniausiai atrodo kaip iššūkis arba kaip laikinas, dažniausiai dėl ekonominių priežasčių nulemtas, sprendimas? Iš dažniausių nuogąstavimų, be tamsos, vėsos ir drėgmės, požeminių pastatų atveju yra minimas net ir galimas oro trūkumas, įvardinama padidėjusios radono koncentracijos grėsmė, užliejimo vandeniu pavojus, įkalinimas žemės drebėjimo atveju, užgriuvus įėjimui, vaizdo pro langą trūkumas, spengianti tyla ir pan.

Gyvenant požeminiame name, žmonių baimės gali virsti ir liga – klaustrofobija. Įdomu tai, kad gyvenant aukščiau antrojo aukšto, iškritus iš pastato, galima sunkiai susižeisti ar užsimušti, tačiau aukščio baimės nėra, akrofobija neišsivysto. Panašu, kad gyventojai paprasčiausiai gyvenimą aukštyje priima kaip natūraliai įprastą ir apie tai net negalvoja.

Jei daugiaaukštis pastatas yra mieste, susiduriama su triukšmu. Natūrali oro ventiliacija neužtikrina švaraus oro naudojimo, taip pat ne visi gyventojai gali pasigirti gražiu vaizdu pro langą – dažniausiai matoma kito pastato siena, vidinis kiemas ar gatvė. Dangoraižių atveju apatinė pastato dalis dažnai patenka į kito pastato šešėlio zoną, o tai gali reikšti nepakankamą apšvietimą net ir šviesiuoju paros laikotarpiu. Pastato griūties atveju, nespėjus evakuotis, pavojus gyvybei grėstų ne tik viršutinių aukštų gyventojams, bet ir apatinių, o geriausiu atveju tai būtų įkalinimas griuvėsiuose. Gaisrų atveju, ugnis lengvai plinta į viršutinius pastato aukštus, atkirsdama ir įkalindama gyventojus. Tad minusų gyvenant aukštyje yra ne ką mažiau nei apsigyvenus požemiuose.

Teikia didesnį saugumą

Į šį klausimą žiūrint iš statybinės pusės, dažnai teigiama, kad net be žemės darbų požeminių namų statyba bus brangesnė, nes konstrukcijos turės atlaikyti grunto ir gruntinio vandens slėgius, reikės spręsti gruntinio vandens klausimus – jį žeminti arba hermetizuoti pastato išorines atitvaras.

Natūralu, kad tokio pastato remontas yra brangus ir sudėtingas, nors jau dabar sėkmingai naujinamos įvairios savaime atsinaujinančio betono technologijos, sumažinančios riziką ir išlaidas. Atrodo, kad gyvenant po žeme bus ir didesnės eksploatacinės išlaidos: reikės priverstinės oro ventiliacijos ir dirbtinio apšvietimo visu paros laikotarpiu.

Tačiau reikia pažymėti, kad aukštų pastatų atveju, reikia naudoti lengvesnes konstrukcijas (pavyzdžiui, dangoraižiams), kurios atlaikytų kintančias apkrovas dėl vėjo ir pan. Nemažos išlaidos tenka pastatų išorinei apdailai – to visai nereikia požeminių pastatų atveju. Be visų paminėtų, nors ir šiek tiek ginčytinų, požeminių pastatų minusų galima būtų įvardinti ir jų pranašumus lyginant su antžeminiais.

Požeminis pastatas yra saugesnis žemės drebėjimo ir ypač tornado atvejais, o karo atveju yra ir slėptuvė, o kai kurių architektūrinių sprendimų dėka gali tapti ir beveik nematomu priešams.

Požeminio pastato atveju išsaugomas privatumas, o gyvenamųjų patalpų išdėstymas yra nematomas ir nenuspėjamas pašaliniams. Ne visada puikų vaizdą pro langą būtų galima kompensuoti ženkliu triukšmo sumažinimu. Pajausti dalį šių pranašumų net nebūtina kastis visai po žeme.

Atliktame tyrime – įgilintas pastatas

Kartu su KTU Statybos ir architektūros fakulteto kolegomis bei studentais atlikome tyrimą ir nustatėme, kad optimalus yra ne visiškai požeminio, bet taip vadinamo „įgilinto“ pastato variantas.

Jis suprantamas kaip keli pastato aukštai įrengti po žeme ir vienas ar keli aukštai virš žemės. Galimas ir pastato stogo lygmens su žemės paviršiumi variantas. Labai patogus yra pastato įrengimas kalvoje ar šlaite – tada vienas pastato fasadų paliekamas atviras, išsaugant vaizdą į aplinką. Tokiu atveju būtų labai supaprastintas ir gyventojų patekimas į pastatą, taip pat galima būtų išnaudoti natūralios šviesos patekimą, kitaip atlikti oro ventiliaciją.

Brangstant energetiniams resursams labai svarbus klausimas – energijos sąnaudos pastatų šildymui šaltuoju ar vėsinimui šiltuoju metų laikotarpiu. Tai svarbu ir antžeminių, ir įgilintų, ir požeminių pastatų atvejais.

Energija pastato šildymui (vėsinimui) suprantama kaip energija, reikalinga pastato konstrukcijoms ir patalpų orui įšildyti (atvėsinti) iki gyventojams komfortiškos temperatūros ir ją palaikyti, kompensuojant šilumos mainus su aplinka.

Tipinių antžeminių pastatų atveju buvo sukurta ir patobulinta daug metodų ir technologijų, skirtų sumažinti elektros ir šilumos poreikį, tačiau energijos poreikis šildymui ar vėsinimui vis dar išliko per didelis, kad jį būtų galima visiškai patenkinti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ar biokurą.

Vien iš teorinės pusės galima teigti, kad energijos poreikis įgilinto arba požeminio pastato šildymui ar vėsinimui bus mažesnis nei antžeminio pastato atveju. Juk žiemą dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei oro, o vasarą – žemesnė, todėl šis reiškinys gali būti panaudojamas įgilintam ar požeminiam pastatui šildyti ar vėsinti.

Lemia eilė veiksnių

Šilumos mainus per išorines pastato atitvaras į aplinką lemia visa eilė veiksnių. Pagrindinis veiksnys – temperatūrų skirtumas skirtingose atitvaros pusėse. Pastato viduje stengiamasi palaikyti žmogui komfortišką vidaus oro temperatūrą, artimą 20 Celsijaus laipsnių.

Oro ar grunto temperatūra atitvarų išorėje dažniausiai yra kitokia. Šiluma plinta temperatūros mažėjimo kryptimi. Vykstant šilumos mainams temperatūrų skirtumas turėtų mažėti iki nulinio. Iškyla klausimas, kiek išorėje esantis oras ar gruntas sugeba išlaikyti, tai yra, akumuliuoti įgytą šilumą ar vėsumą.

Antžeminę pastato dalį aptekant vėjui, prie pastato sienų įšilęs ar atvėsintas oras paprasčiausiai yra nunešamas. Kai pastato atitvaros išorėje yra gruntas, ženkli vėjo įtaka šilumos mainams yra visiškai eliminuojama. Todėl pastato įgilintos ar požeminės dalies atveju šilumos mainai su aplinka yra ženkliai mažesni nei antžeminės dalies atveju ir laikui bėgant gali dar labiau mažėti, įšylant gruntui.

Didesni šilumos praradimai gali susidaryti, jei požeminio pastato dalis yra žemiau gruntinio vandens lygio, nes gruntinio vandens tėkmė gali „nunešti“ šilumą. Tačiau skirtingai nei vėjo atveju, tėkmės greitis yra labai mažas, o vandens temperatūra priklausomai išlieka teigiama. Ankstesni tyrimai rodo, kad požeminiai statiniai gali sutaupyti daugiau nei 30 proc. energijos, lyginant su identiškų matmenų statiniais ant žemės.

Kaip matome, iššūkių norint persikelti gyvent po žeme tikrai yra, tačiau didesnė dalis jų yra ne inžineriniai, o psichologiniai. Keliaujančius po įvairius pasaulio didmiesčius jau sunku nustebinti milžiniškomsi metro stotimis ar ištisais prekybos centrais, pasislėpusiais po žeme, tačiau ar pajėgsime po darbų sugrįžti į savo butus, esančius po žeme, parodys tik laikas ir būtinybė.

Tadas Ždankus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

NATO nori laimėti?

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Savivaldybės: kitąmet šildymo išlaidų kompensacijoms gali trūkti apie 60 mln. eurų

Prezidentas pasirašė dekretą dėl Adomavičiaus atsistatydinimo

Premjerė: kultūros ministras turi priimti sprendimą palikti pareigas

Dėl asfaltavimo darbų trumpam uždaroma dalis Birželio 23-iosios ir Partizanų gatvių sankirtos

Teismas pradėjo nagrinėti Rupšio dantų implantų bylą: buvęs kariuomenės vadas kaltės nepripažįsta

Kuriasi disleksijos sutrikimą turinčiuosius atstovaujanti asociacija

Du neteisėtai disponavę kvaišalais kauniečiai siunčiami už grotų

Senamiestyje – darbymetis: Rotušės aikštėje iki lapkričio vidurio uždaromas eismas transportui

Dar vienas gaisras Laisvės alėjoje: degė šiukšlės

Kauno ligoninėje mirė susižalojęs vyras

„Žalgiris” įspūdingai pradėjo Eurolygos sezoną

IN MEMORIAM aktorei Milei Šablauskaitei

Nuteistas kelyje Kaunas-Vilnius policininką pražudęs vairuotojas

VSAT: dėl pažeidėją galimai nužudžiusio pareigūno pasisakys teismas

Kremliaus karo ekonomika skurdina Rusijos regionus

Ruginienė: derybinė grupė ieškos sprendimų dėl „aušriečiams“ atitekusios Kultūros ministerijos

Jonavos meras neatvyko į Lobovo bylos posėdį, politikui gresia atvesdinimas

Mokėsi užsieniečių integracijos ypatumų

Tyrimas: draudimas moksleiviams vakarais naudotis išmaniaisiais telefonais gerina miegą ir pasiekimus mokykloje

Siūloma sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą: pirmininką skirtų Vyriausybė

Kodėl dalis dešiniųjų pažiūrų visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų įsivaizduoja galintys valdyti visuomenės nuomonę?

Kaune neblaivus vyras pripurškė dujų apsaugos darbuotojui į veidą

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atsisako prezidento globos

Kodėl pastolių nuoma tampa išmintingu pasirinkimu?

Lietuvos muziejų asociacija jungiasi prie streikuojančios kultūros bendruomenės

Kaišiadorietiškos linksmybės – pinigingos?

Kauniečiams duris atverė naujas Šilainių baseinas

Spalio mėnesį Kauno senjorų lauks kava ir įdomūs pokalbiai

Pasieniečiai dėl suklastotų dokumentų į Lietuvą neįleido 7 Rusijos piliečių

Sulaikytas galimai prieš moterį smurtavęs Karo policijos pareigūnas

Laisvės alėjoje, kaip įtariama, padegta kavinė

„Ikea“ padegimu kaltinamam jaunuoliui siūloma skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis

Šakalienė tikisi, kad per artimiausias savaites Seimą pasieks projektai dėl naujo poligono

Trapecinė stogo skarda

Kokia sienų spalva 2025 metais dominuoja Lietuvos interjeruose?

Rūšinė arbata ir kombučia tiesiai iš ūkių

Kam reikalingas renginių organizavimas? Privalumai ir praktika

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

2025-10-14

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

2025-10-14

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

2025-10-14

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

2025-10-14

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

2025-10-13

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

2025-10-13

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

2025-10-13

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

2025-10-13
Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

2025-10-13

NATO nori laimėti?

2025-10-13

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

2025-10-13

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

2025-10-13

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

2025-10-12

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

2025-10-12

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

2025-10-12

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

2025-10-12

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

2025-10-11

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

2025-10-11

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

2025-10-11

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

2025-10-10

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

2025-10-10

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

2025-10-10

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

2025-10-10

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

2025-10-10

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

2025-10-10

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

2025-10-10

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

2025-10-10

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

2025-10-10

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

2025-10-10

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

2025-10-10

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos