Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU profesorius: gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

  • 2022-06-19
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Technologijos

Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir, praėjus pirminiam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl mūsų šalies gynybos stiprinimo ir gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių.

Žinome, kad Lietuvoje jų infrastruktūra ganėtinai apleista, bet per 60 proc. Lietuvių gyvena daugiabučiuose ir kritiniais atvejais prieglobsčio nuo sprogimų virstų daugiabučių ar privačių namų rūsiai.

Deja, pastarųjų metų tendencijos dalį gyventojų paliko išvis be įrengto rūsio ar pusrūsio. Ir tam yra paprastos fizikinės priežastys – Lietuvoje turime sąlyginai aukštą gruntinio vandens lygį, dėl ko mūsų rūsiai dažniausiai asocijuojasi su vėsia ir drėgna patalpa, o jų tinkamas įrengimas nors inžineriškai ir įmanomas, bet kainuoja papildomas lėšas, kurias išleisti nori toli gražu ne kiekvienas.

Istorinė perspektyva

Žvelgiant istoriškai, žmonija kai tik galėjo, stengėsi lįsti lauk iš tamsių, drėgnų urvų ir statytis sau namus atviroje vietovėje. Tai davė ir daug pliusų: natūrali šviesa, sausesnės patalpos, į patalpas nebėgantis lietaus vanduo, grynas oras, daugiau įėjimų, galimybė planuoti ir žinoma atsiveriantys vaizdai.

Tadas_Ždankus.bak KTU
Tadas Ždankus

Ilgainiui miestų plėtra ir tinkamos vietos stoka lėmė jos vertės kilimą ir daugiaaukščių pastatų statybą. Virš žemės įsirengę gyventi ir dirbti žmonės, po žeme, neskaitant šachtų, dažniausiai buvo įrengiamos tik gamybinės, sandėliavimo arba pagalbinės patalpos. Šiuolaikiniuose megapoliuose kaip niekada trūksta vietos pastatams. Urbanizacijai dar tik įgaunant pagreitį, požeminių gyvenamųjų pastatų plėtra vis labiau turėtų atrodyti kaip logiškas sprendimas.

Tačiau kodėl iki šiol gyvenimas tokiuose namuose dažniausiai atrodo kaip iššūkis arba kaip laikinas, dažniausiai dėl ekonominių priežasčių nulemtas, sprendimas? Iš dažniausių nuogąstavimų, be tamsos, vėsos ir drėgmės, požeminių pastatų atveju yra minimas net ir galimas oro trūkumas, įvardinama padidėjusios radono koncentracijos grėsmė, užliejimo vandeniu pavojus, įkalinimas žemės drebėjimo atveju, užgriuvus įėjimui, vaizdo pro langą trūkumas, spengianti tyla ir pan.

Gyvenant požeminiame name, žmonių baimės gali virsti ir liga – klaustrofobija. Įdomu tai, kad gyvenant aukščiau antrojo aukšto, iškritus iš pastato, galima sunkiai susižeisti ar užsimušti, tačiau aukščio baimės nėra, akrofobija neišsivysto. Panašu, kad gyventojai paprasčiausiai gyvenimą aukštyje priima kaip natūraliai įprastą ir apie tai net negalvoja.

Jei daugiaaukštis pastatas yra mieste, susiduriama su triukšmu. Natūrali oro ventiliacija neužtikrina švaraus oro naudojimo, taip pat ne visi gyventojai gali pasigirti gražiu vaizdu pro langą – dažniausiai matoma kito pastato siena, vidinis kiemas ar gatvė. Dangoraižių atveju apatinė pastato dalis dažnai patenka į kito pastato šešėlio zoną, o tai gali reikšti nepakankamą apšvietimą net ir šviesiuoju paros laikotarpiu. Pastato griūties atveju, nespėjus evakuotis, pavojus gyvybei grėstų ne tik viršutinių aukštų gyventojams, bet ir apatinių, o geriausiu atveju tai būtų įkalinimas griuvėsiuose. Gaisrų atveju, ugnis lengvai plinta į viršutinius pastato aukštus, atkirsdama ir įkalindama gyventojus. Tad minusų gyvenant aukštyje yra ne ką mažiau nei apsigyvenus požemiuose.

Teikia didesnį saugumą

Į šį klausimą žiūrint iš statybinės pusės, dažnai teigiama, kad net be žemės darbų požeminių namų statyba bus brangesnė, nes konstrukcijos turės atlaikyti grunto ir gruntinio vandens slėgius, reikės spręsti gruntinio vandens klausimus – jį žeminti arba hermetizuoti pastato išorines atitvaras.

Natūralu, kad tokio pastato remontas yra brangus ir sudėtingas, nors jau dabar sėkmingai naujinamos įvairios savaime atsinaujinančio betono technologijos, sumažinančios riziką ir išlaidas. Atrodo, kad gyvenant po žeme bus ir didesnės eksploatacinės išlaidos: reikės priverstinės oro ventiliacijos ir dirbtinio apšvietimo visu paros laikotarpiu.

Tačiau reikia pažymėti, kad aukštų pastatų atveju, reikia naudoti lengvesnes konstrukcijas (pavyzdžiui, dangoraižiams), kurios atlaikytų kintančias apkrovas dėl vėjo ir pan. Nemažos išlaidos tenka pastatų išorinei apdailai – to visai nereikia požeminių pastatų atveju. Be visų paminėtų, nors ir šiek tiek ginčytinų, požeminių pastatų minusų galima būtų įvardinti ir jų pranašumus lyginant su antžeminiais.

Požeminis pastatas yra saugesnis žemės drebėjimo ir ypač tornado atvejais, o karo atveju yra ir slėptuvė, o kai kurių architektūrinių sprendimų dėka gali tapti ir beveik nematomu priešams.

Požeminio pastato atveju išsaugomas privatumas, o gyvenamųjų patalpų išdėstymas yra nematomas ir nenuspėjamas pašaliniams. Ne visada puikų vaizdą pro langą būtų galima kompensuoti ženkliu triukšmo sumažinimu. Pajausti dalį šių pranašumų net nebūtina kastis visai po žeme.

Atliktame tyrime – įgilintas pastatas

Kartu su KTU Statybos ir architektūros fakulteto kolegomis bei studentais atlikome tyrimą ir nustatėme, kad optimalus yra ne visiškai požeminio, bet taip vadinamo „įgilinto“ pastato variantas.

Jis suprantamas kaip keli pastato aukštai įrengti po žeme ir vienas ar keli aukštai virš žemės. Galimas ir pastato stogo lygmens su žemės paviršiumi variantas. Labai patogus yra pastato įrengimas kalvoje ar šlaite – tada vienas pastato fasadų paliekamas atviras, išsaugant vaizdą į aplinką. Tokiu atveju būtų labai supaprastintas ir gyventojų patekimas į pastatą, taip pat galima būtų išnaudoti natūralios šviesos patekimą, kitaip atlikti oro ventiliaciją.

Brangstant energetiniams resursams labai svarbus klausimas – energijos sąnaudos pastatų šildymui šaltuoju ar vėsinimui šiltuoju metų laikotarpiu. Tai svarbu ir antžeminių, ir įgilintų, ir požeminių pastatų atvejais.

Energija pastato šildymui (vėsinimui) suprantama kaip energija, reikalinga pastato konstrukcijoms ir patalpų orui įšildyti (atvėsinti) iki gyventojams komfortiškos temperatūros ir ją palaikyti, kompensuojant šilumos mainus su aplinka.

Tipinių antžeminių pastatų atveju buvo sukurta ir patobulinta daug metodų ir technologijų, skirtų sumažinti elektros ir šilumos poreikį, tačiau energijos poreikis šildymui ar vėsinimui vis dar išliko per didelis, kad jį būtų galima visiškai patenkinti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ar biokurą.

Vien iš teorinės pusės galima teigti, kad energijos poreikis įgilinto arba požeminio pastato šildymui ar vėsinimui bus mažesnis nei antžeminio pastato atveju. Juk žiemą dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei oro, o vasarą – žemesnė, todėl šis reiškinys gali būti panaudojamas įgilintam ar požeminiam pastatui šildyti ar vėsinti.

Lemia eilė veiksnių

Šilumos mainus per išorines pastato atitvaras į aplinką lemia visa eilė veiksnių. Pagrindinis veiksnys – temperatūrų skirtumas skirtingose atitvaros pusėse. Pastato viduje stengiamasi palaikyti žmogui komfortišką vidaus oro temperatūrą, artimą 20 Celsijaus laipsnių.

Oro ar grunto temperatūra atitvarų išorėje dažniausiai yra kitokia. Šiluma plinta temperatūros mažėjimo kryptimi. Vykstant šilumos mainams temperatūrų skirtumas turėtų mažėti iki nulinio. Iškyla klausimas, kiek išorėje esantis oras ar gruntas sugeba išlaikyti, tai yra, akumuliuoti įgytą šilumą ar vėsumą.

Antžeminę pastato dalį aptekant vėjui, prie pastato sienų įšilęs ar atvėsintas oras paprasčiausiai yra nunešamas. Kai pastato atitvaros išorėje yra gruntas, ženkli vėjo įtaka šilumos mainams yra visiškai eliminuojama. Todėl pastato įgilintos ar požeminės dalies atveju šilumos mainai su aplinka yra ženkliai mažesni nei antžeminės dalies atveju ir laikui bėgant gali dar labiau mažėti, įšylant gruntui.

Didesni šilumos praradimai gali susidaryti, jei požeminio pastato dalis yra žemiau gruntinio vandens lygio, nes gruntinio vandens tėkmė gali „nunešti“ šilumą. Tačiau skirtingai nei vėjo atveju, tėkmės greitis yra labai mažas, o vandens temperatūra priklausomai išlieka teigiama. Ankstesni tyrimai rodo, kad požeminiai statiniai gali sutaupyti daugiau nei 30 proc. energijos, lyginant su identiškų matmenų statiniais ant žemės.

Kaip matome, iššūkių norint persikelti gyvent po žeme tikrai yra, tačiau didesnė dalis jų yra ne inžineriniai, o psichologiniai. Keliaujančius po įvairius pasaulio didmiesčius jau sunku nustebinti milžiniškomsi metro stotimis ar ištisais prekybos centrais, pasislėpusiais po žeme, tačiau ar pajėgsime po darbų sugrįžti į savo butus, esančius po žeme, parodys tik laikas ir būtinybė.

Tadas Ždankus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Parodos „Stasys Eidrigevičius. Hommage à Čiurlionis“ atidarymas

Paukščiai grįžta

„Žaliasis kursas” papjaus ūkininkus?

Vytautas Strolia atsakė į klausimą dėl ateities

Atsibastėliai nerimsta

By Mfield, Matthew Field, http://www.photography.mattfield.com; edit by Waugsberg (rotation 0,4°) - Own work, GFDL 1.2, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=11793846

Vokietijoje vėl aistros dėl politinio dešinumo

Prezidentas apie Hormūzo sąsiaurį

Pasaulinė vandens diena

Pažaislis

Į Pažaislio vienuolyną investuos 1,6 mln. eurų

„Žalgirio“palaikymas Lietuvoje yra ypatingas

Teismas: Elonas Muskas melavo

Rusija nesiliauja puolusi Ukrainos

LEA parama 2026 m.: proga atsinaujinti šildymą pigiau ir tvariau

Kovo 21-oji – kas tai?

Potvynio padėtis stabilizuojasi

Panemunės pilyje – misterija ,,Septyni tiltai“

„Žalgiris“ nukovė „Real“ (video)

Pakaunėje krykštauja 200-asis kūdikis iš Raudondvario

Vilkikai grįš iš Baltarusijos

Vokietijos brigada bus? Paraštėje?

Kaune atsidaro „Gintaro baldų“ salonas

Mastaičiuose – jaunųjų plaukikų kova dėl A. Statkevičiaus taurės

Giraitės gamykla kulkas gamins pati

Jaunimo krepšinis turi trenerius

Garliavoje pasveikinta trečioji 100-metė

Kaunas brangins komunalines paslaugas?

Koks yra alaus mielių poveikis

Patarimai, kaip užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir išvengti komplikacijų

Dantų tiesinimas suaugusiems: ar kada nors būna per vėlu?

Kas yra haloterapija?

Dantų tiesinimas kapomis – šiuolaikinės ortodontijos laimėjimas

Kas sudaro Salesforce CRM kainą?

Pirmasis FUTURE IS NOW sezonas finišavo Zapyškyje

Prezidento netikrins

Į Kauną atvyksta Raganiukės teatras: mažųjų laukia pasaka „Pelenė“

Rajonų keliuose bus krovininio transporto ribojimų

JAV ir Japonija apie projektus bei Perl Harborą

Ignalinoje lankėsi europarlamentarai

Naujasis „BMW i3“ – iki 900 km viena įkrova

Kuras per savaitę šalyje brango iki 3,8 proc.

Atėjo ilgai lauktas pavasaris

Atėjo ilgai lauktas pavasaris

Rusija užsipuolė Izraelį

Tomas Čyvas

Profesinis ugdymas tik lietuviškai

JAV atšaukia sankcijas dviem Baltarusijos bankams ir „Belaruskalij“

Kauno ir Marijampolės verslui rūpi demografijos iššūkiai

Lietuvai – istorinis NCAA vakaras (Video)

Vilnius šoka Kaunui

Kaunas pirmauja kultūros paveldo  srityje

pinigiukai

VMI pradėjo GPM grąžinimą

Nausėda:  judame taikaus susinaikinimo keliu

Babtų gimnazisto triumfas

Kataras pasmerkė Izraelio veiksmus

Aleksandro Stulginskio žvaigždę Friedrichui Merzui?

Kauno rajono mokykloms naujos priemonės

Kauno rajone viešasis transportas važiuos kitaip

Kaune veiks erdvė jaunimui

Estetinė ginekologija: ne tik grožiui, bet ir gyvenimo kokybei

Kaip žinoti ar pasirinkta Google ADS agentūra yra gera?

Mergina žiūrinti į nešiojamojo kompiuterio ekraną

Tarptautinis projektas „FACTory“ kovos su dezinformacija

Šeši Vitalijaus Balkaus punktai

Žalieji abejoja Neries upės gilinimu

Kauno rajone startavo pirmasis mokyklų esporto čempionatas

Tomas Čyvas

Balsuoti nuo 16 m. galima bus?

Kovo 23-oji gali tapti pašalpadieniu

„Sraigė” lietuvių kalbos puoselėtojai

Aukščiausiasis Teismas atnaujino Misiūno bylą prieš prezidentą

Futbolo kamuolys

„Lidl“ ir UEFA skelbia unikalią strateginę partnerystę

VDU trenerių kursai – siekiantiems tapti sporto srities lyderiais

Seime pristatoma Nacionalinio saugumo strategija

Skyrybos moterims kainuoja brangiau?

Kauno teismui perduota byla

JK 24 m. nuteistas pedofilas – lopšelio darbuotojas

vanduo

Turėsime dar 3 naujas atmintinas dienas?

Lietuvos darželių bėdos

Ukraina

Per Rusijos raketų ataką Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės

Savaitės orai įvairuos

Svarstoma savivaldos rinkimuose leisti balsuoti 16-mečiams

Lekšas turi savo prognozę: „Žalgiris“ šiemet turi daugiau šansų laimėti Eurolygą nei „Rytas“ LKL

Seime norima naikinti baudas už netvarkingus riboženklius

JAV automobilių aukcionai: 5 platformos ir kaip sutaupyti iki 35 %

Purpurinė diena – pasaulinė epilepsijos pažinimo diena

Kauno „Herojus“ mokyklos futbolininkai – turnyro nugalėtojai

Kas už žodžio laisvę ir kas mėgina ją pasmaugti? (video)

Wrightas įvertino Francisco dėjimą

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. Gedvilo

Kasdien po 5 klausimus ir šansas laimėti 10 tūkst. eurų – startuoja „Didysis NORFOS žaidimas“ 

Policija: Andrijauskas buvo sulaikytas (papildyta)

Paaiškėjo LMKL „Tichė 3×3“ čempionai

Budrys nejaučia konkurencijos su Ruginiene

Kodėl žiemos pabaigoje technika pradeda gesti dažniau?

Menininkas: „Vaikas yra labai nuogas prieš gyvenimą“

Sofos ir foteliai

Kaune šiandien atidaromas naujas „DomusArt“ ir „FRANKOF“ baldų salonas

Kas vyks Kauno rajone šią savaitę

Trumpas: NATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei ji nepadės tvarkytis su Iranu

Labiausiai pasitikima policija ir kariuomene

Lietuvoje daugėja elektromobilių

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 90 iš 97 rusų dronų

LCC atlaikė VDU šturmą

Apie potvynį Kauno rajone

Rusai Zaporižėje užmušė 1 ir sužeidė 13 žmonių

Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“ (Fil 4, 4) IV Gavėnios sekmadienis

Tūkstančiai gaus pinigų į socialines korteles

Parodos „Stasys Eidrigevičius. Hommage à Čiurlionis“ atidarymas

2026-03-22

Paukščiai grįžta

2026-03-22

„Žaliasis kursas” papjaus ūkininkus?

2026-03-22

Vytautas Strolia atsakė į klausimą dėl ateities

2026-03-22

Atsibastėliai nerimsta

2026-03-22
By Mfield, Matthew Field, http://www.photography.mattfield.com; edit by Waugsberg (rotation 0,4°) - Own work, GFDL 1.2, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=11793846

Vokietijoje vėl aistros dėl politinio dešinumo

2026-03-22

Prezidentas apie Hormūzo sąsiaurį

2026-03-22

Pasaulinė vandens diena

2026-03-22
Pažaislis

Į Pažaislio vienuolyną investuos 1,6 mln. eurų

2026-03-21

„Žalgirio“palaikymas Lietuvoje yra ypatingas

2026-03-21

Teismas: Elonas Muskas melavo

2026-03-21

Rusija nesiliauja puolusi Ukrainos

2026-03-21

LEA parama 2026 m.: proga atsinaujinti šildymą pigiau ir tvariau

2026-03-21

Kovo 21-oji – kas tai?

2026-03-21

Potvynio padėtis stabilizuojasi

2026-03-21

Panemunės pilyje – misterija ,,Septyni tiltai“

2026-03-21

„Žalgiris“ nukovė „Real“ (video)

2026-03-20

Pakaunėje krykštauja 200-asis kūdikis iš Raudondvario

2026-03-20

Vilkikai grįš iš Baltarusijos

2026-03-20

Vokietijos brigada bus? Paraštėje?

2026-03-20

Kaune atsidaro „Gintaro baldų“ salonas

2026-03-20

Mastaičiuose – jaunųjų plaukikų kova dėl A. Statkevičiaus taurės

2026-03-20

Giraitės gamykla kulkas gamins pati

2026-03-20

Jaunimo krepšinis turi trenerius

2026-03-20

Garliavoje pasveikinta trečioji 100-metė

2026-03-20

Kaunas brangins komunalines paslaugas?

2026-03-20

Koks yra alaus mielių poveikis

2026-03-20

Patarimai, kaip užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir išvengti komplikacijų

2026-03-20

Dantų tiesinimas suaugusiems: ar kada nors būna per vėlu?

2026-03-20

Kas yra haloterapija?

2026-03-20

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos