Kauno technologijos universiteto dėstytojai nuolatos ieško įtraukių didaktikos metodų, kurie padėtų ne tik išdėstyti mokymosi medžiagą inovatyviai, bet ir išnaudoti įvairias technologines-didaktines prieigas.
Siekdami naujovių, KTU SHMMF dėstytojų komanda 2021 metais startavo su tarptautine dėstytoju komanda, inicijuodami „Erasmus“ strateginių partnerysčių finansuojamą projektą „HACK-IT: hakatono ir kitų inovatyvių mokymosi metodikų pritaikymas aukštojo mokslo studijoms“.
Projekto koordinatoriai – Bragansos (Portugalija) politechnikos institutas, o prie veiklų įgyvendinimo prisideda mokslininkai ir tyrėjai iš Granados (Ispanija) universiteto ir Haga-Hellia (Suomija) taikomųjų mokslų universiteto.
Pasaulį veikiančios globalios jėgos lemia sparčiai kintančius, neapibrėžtus, sudėtingus, dviprasmiškus ir darančius įtaką daugeliui gyvenimo sričių pokyčius. Prie jų turi prisitaikyti ne tik verslas, bet ir valstybės institucijos, viešųjų paslaugų teikėjai, tame tarpe švietimo institucijos, ir pilietinė visuomenė.
Spaudžia kasdieniniai iššūkiai
Šiandieninė situacija skatina tiek viešojo sektoriaus, tiek verslo atstovus veikti nuolatinių iššūkių aplinkoje. Tokiomis sąlygomis dirbti sugebančių specialistų, suprantančių globalius valdysenos pokyčius, prisitaikančių prie sparčių ir visa apimančių technologinių pokyčių, didelio informacijos kiekio, bet, tuo pačiu, atsižvelgiančių į besikeičiančios visuomenės poreikius paklausa yra milžiniška.
Todėl švietimo įstaigoms patikima ypatinga atsakomybė, – priartinti mokymo programas prie rinkos poreikių ir ruošti specialistus, pasirengusius dirbti naujomis sąlygomis. Švietimo įstaigų dėstytojai turi būti patys pasiruošę atliepti poreikį šviesti visuomenę ir ugdyti kompetencijas, ne tik dalintis naujausiomis žiniomis, bet ir nuolat ieškoti naujų mokymosi metodų ar didaktinių prieigų, išnaudojant informacinių technologijų teikiamas galimybes ir privalumus.
Svarbu paminėti ir tai, kad dėstytojams dažnai tenka imtis iniciatyvos patiems nuolatos tobulinti kvalifikaciją ir ieškoti efektyviausių bei priimtiniausių būdų, nes ne visos aukštojo mokslo įstaigos užtikrina tam reikalingus išteklius. Tokiu tikslu ir yra kuriama “Veiklos bendruomenė” (VB) (angl. community of practice), kuri skatintų ir leistų dėstytojams dalintis patirtimi, tobulinti mokymo kompetencijas ir bendrauti su kitais kolegomis visame pasaulyje.
Panašios veiklos bendruomenės jau veikia kitose Europos šalyse ar įstaigose, pvz., Europos Komisijoje, tačiau Lietuvoje jų teikiamos galimybės ir nauda yra mažai išnaudojamos ir aktyviai veikiančių bei gyvybingų veiklos bendruomenių Lietuvoje praktiškai nėra. Tad KTU SHMMF ir tarptautinės dėstytojų komandos kuriama veiklos bendruomenė būtų pirmasis bandymas ne tik sukurti nuolatos atsinaujinančią, bet ir veikiančią veiklos bendruomenę KTU ir už jo ribų.
Pasak projekto vadovės, KTU Savivaldos mokymo centro vadovės Jolantos Vaičiūnienės, vykdomo HACK:IT projekto, kurio aprėptyje ir yra kuriama veiklos bendruomenė, tikslas yra suteikti dėstytojams, mokytojams ir edukatoriams galimybę įgyvendinti ir plėtoti naują veiklą, ugdyti “mąstymą praktikoje”, taip pat tobulinti didaktinius įgūdžius.
„HACK:IT projekto vykdymo metu norima sukurti veiklos bendruomenę, kurios siekis yra suburti aukštųjų mokyklų bendruomenes Europoje dalintis gerąja patirtimi ir žiniomis apie didaktines naujoves, iššūkius ar galimas mokymosi problemas, kylančias mokant ir mokantis nuotoliniu, kontaktiniu ar mišriuoju būdais“, – pasakoja J. Vaičiūnienė.
Jos teigimu, VB jungia žmonių grupes, kurias sieja noras dalintis naujausiomis žiniomis, informacija, patirtimi ar tam tikrais ištekliais pagal tam tikras tematines sritis.
„VB visų pirma yra žmonių bendruomenė, kurią vienija noras nuolatos tobulėti ir augti. Svarbu pabrėžti, kad veiklos bendruomenę sieja noras keistis naujausiomis žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika“, – pabrėžia KTU mokslininkė.
Kalbėdama apie tai, kas sieja šią bendruomenę, projekto tyrėja KTU doc. dr. Dainora Maumevičienė, išskyrė kelias sritis.
„Lankstumas ir nuolatinis įsitraukimas ar noras dalyvauti ir būti bendruomenės nariu, bendruomenės (dėstytojų ir dalyvių) įgalinimas, švietimo naujovės ir didaktiniai sprendimai, kuriais dalinasi nariai pagal poreikį vieni su kitais yra viena svarbiausių veiklos bendruomenės susikūrimo ir būrimosi kartu priežasčių. Be abejo, kompetencijų atnaujinimas ar naujų įgijimas, yra svarbu taip pat, nes besidalindami savo patirtimi, naujovėmis, kompetencija, sukurtu turiniu ar žinojimu, bendruomenės nariai vienas kitą papildo ir praturtina, ir taip mokosi vienas iš kito. Juk dalintis tuo, ką turiu, yra vienas svarbiausių žmogaus prigimties aspektų“, – sako ji.
KTU mokslininkės teigimu, kiekvienas veiklos bendruomenės narys yra ne tik dalyvis, bet ir aktyvus kūrėjas, nes gali pasidalinti savo patirtimi. Tai gali būti tam tikros sukauptos žinios ar naujovės, kurias asmuo išbandė, dar ketina išbandyti, o galbūt tapatina su tam tikrais iššūkiais ir gali pasidalinti patirtimi.
„VB atspindi ir mokymosi visą gyvenimą principą, nes bendravimas, keitimasis žiniomis ir gerosiomis patirtimis būtent ir veda nuolatinio tobulėjimo link“, – pasakoja ji.
Padiktavo esama situacija
Pasak mokslininkių, dabartinės situacijos ir nuolatinis skatinimas ar raginimas aukštųjų mokyklų dėstytojus keisti mokymosi procesą, orientuoti jį į besimokantįjį, kelia iššūkių dėstytojams.
„Pandemijos laikotarpiu teko įsisavinti daug išmaniųjų technologijų, kurios sparčiai keičia viena kitą. Tai taip pat atskleidė ir tarpasmeninių kompetencijų ar darbo komandose vis didėjantį stygių arba atotrūkį tarp besimokančiųjų ir dėstančiųjų. Įvairios technologijos suteikia daug galimybių, bet tuo pačiu metu kelia nemažai iššūkių, susijusių su besimokančiųjų įgalinimu ar aktyvesniu įsitraukimu į mokymosi procesą“, – tvirtina J. Vaičiūnienė.
Jos teigimu, dėstytojai yra pasimetę tarp įvairių didaktinių sprendimų, naujovių ar informacijos apie įrankius, nes informacija apie išteklius, veiklas yra pateikiama skirtinguose puslapiuose, šaltiniuose arba prieiga yra apskritai nebegalima, nes tai buvo tam tikro projekto metu sukurtas produktas, o pats produktas yra nepasiekiamas.
Dėl šių priežasčių KTU tyrėjų komanda, sudaryta iš Jolantos Vaičiūnienės, Dainoros Maumevičienės, Saulės Petronienės, Vilmos Sukackės ir pasiūlė tarptautinei projekto komandai sukurti, plėtoti veiklos bendruomenę, aktyviai ja naudotis ir įsitraukti į veiklas.
Kitas etapas, apie kurį patirtimi dalinsis visi dalyviai ir VB nariai bus tarptautinis virtualioje erdvėje vykdomas hakatonas, kurio metu beveik 100 dalyvių virtualiose komandose Europos universitetuose bandys išspręsti iššūkius per dvi dienas ir tai vėliau pritaikyti mokymosi procese, integruojant hakatoną, dizainu grindžiamą mąstymą ir iššūkiais grindžiamą mokymąsi.
