Andrius Bičeika, „Revolut“ Baltijos regiono vadovas
Bankinis sektorius neabejotinai išgyvena labai įdomų laikotarpį – ilgą laiką nekitusiame bankų horizonte atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų, kurie iš pradžių savo pasiūlymais gali net lengvai apstulbinti. Save jie vadina neobankais, skaitmeniniais bankais, skaitmeninėmis bankų alternatyvomis, ir iš esmės yra dažnai linksniuojamo FinTech pasaulio atstovai. Beveik visi jie siūlo kasdienes finansines operacijas perkelti į mobiliuosius telefonus, bei įgalina klientą jas atlikti gerokai pigiau, nei tradiciniai bankai, arba ir visai nemokamai. Be abejo, kiekvienas naujas ir sparčiai populiarėjantis darinys visada iškelia tą patį klausimą: ar tai ir yra ateitis, ar tik trumpalaikė mada?
Žinoma, tikslų ateities vaizdą po 20 metų nupiešti beveik neįmanoma – juk vos prieš 2-3 metus mažai kas būtų patikėjęs ir šiandieninių skaitmeninių bankų vizija, kuri šiandien jau yra realybė. Ir tai, kaip technologijų dėka jie pakeitė bankinių paslaugų struktūrą – taikydami inovacijas atsiskaitymuose, draudimo ir paskolų teikime, automatizuodami darbus ir tobulindami saugumo funkcijas – iš tiesų sudrebino daugelio suvokimą apie bankinį sektorių ir bankų teigiamas paslaugas. Netikėti skaitmeninių bankų ateitimi yra beveik tas pats, kaip netikėti pačiomis technologijomis ir jų galia. Galiu tik priminti, kad ypač skeptiškai būdavo priimami visi įdomesni technologiniai laimėjimai: telefonas, ausinukas, iPod‘as, ir daugelis kitų. Nepanašu, kad skeptikų argumentai buvo ypač tikslūs.
Grįžtant prie skaitmeninių bankų, galima išskirti bent tris svarbius faktorius, kurie suteikia skaitmeniniams bankams tokį svarbų konkurencinį pranašumą prieš tradicinius bankus:
Jie mąsto kaip technologijų kompanijos. Akivaizdžiausias skirtumas yra tas, kad tokie neobankai iš esmės paneigia fizinės infrastruktūros svarbą – jie paprastai neturi savo atstovybių, ar ofisų su konsultantais. Tai leidžia tokioms įmonės savo klientų ratą plėsti ypač greitai, ir pirmiausia nukreipti savo resursus į produkto tobulinimą. Darbo prioritetų perskirstymas lemia, kad naujos paslaugos gali būti sukurtos, ištestuotos ir pristatytos kelių savaičių ar net dienų bėgyje. Sugebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių ir viską spręsti technologijų pagalba ir yra tas laimintis derinys, kuris taip patinka prie tradicinių bankų nelankstumo pratusius klientus.
Žmonės vis labiau nori, kad su jais būtų kalbama jų pačių kalba. O didieji bankai tuo rūpinasi ypač retai – galima tuo įsitikinti kaskart, kai tenka pildyti kalnus popierių norint atlikti vieną paprastą veiksmą. Be to, Z karta vadinama visuomenės dalis (visi, gimę po 1995 m.) iš esmės yra skaitmeninė karta. Įpratę prie interneto ir technologijų nuo pat vaikystės, jie nori greitų, suprantamų atsakymų ir sprendimų. Bet kokia paslauga, kuri reikalauja per daug susitelkimo ir yra pernelyg sudėtinga, jų nebedomina. Nereikia ilgai įrodinėti, kad tradiciniai bankai nesispecializuoja greitų, patogių ir intuityvių sprendimų kūrime – dėl to jie ir praranda vis daugiau jaunų vartotojų ir klientų, kurie savo laiką nori investuoti prasmingiau.
Neobankai nereikalauja ribojančio, sudėtingo ar absoliutaus įsipareigojimo. Nemažai skaitmeninių bankų pasirenka vieną konkrečią sritį, kurioje nori dirbti – valiutų keitimas, kreditų teikimas, ar kita. Pradėti naudotis tokių bankų paslaugomis yra paprasta – dažniausiai tam tereikia skirti porą minučių užpildant anketą su savo duomenimis išmaniajame telefone. Kad taptų tokio banko klientu, žmogui nereikia uždaryti kitų savo sąskaitų, dažnai neobanke nereikia ir mokėti ir už sąskaitos atsidarymą ar jos turėjimą (t.y., nėra abonentinių mokesčių ar krepšelių). Tokiu būdu žmogus nepatiria streso ar barjero išbandant tokį produktą tiesiog iš įdomumo, norėdamas patenkinti smalsumą ar klausydamas aplinkinių rekomendacijų. Natūralu, kad patirtas pasitenkinimas išbandžius vieną ar kitą paslaugą ilgainiui žmogų paverčia lojaliu klientu, kuris įvertina paslaugos paprastumą ir prieinamumą.
Atsižvelgiant į tokias tendencijas, tiksliausias klausimas būtų ne „ar“ tradiciniai bankai turės keistis, bet „kaip“ jie turės keistis. Kaip ir bet kuri kita dėl klientų konkuruojanti įmonė, bankai turės pergalvoti būdus, kaip išlaikyti lojalumą. Stebint pastarųjų metų pokyčius, darosi sunku patikėti, kad pasaulyje dar ilgai dominuos sistema, kuri reikalauja išsamių dokumentacijų ar vizitų į fizinius banko filialus, jei žmogus svečioje šalyje nori atsidaryti banko sąskaitą. Tai, kad didieji bankai kuria savo filialus įvairiose šalyse, nepadaro jų pasauliniais bankais: tikras pasaulinis (ir, greičiausiai, skaitmeninis) bankas bus tas, kuris leis žmogui sąskaitą bet kurioje šalyje, su bet kuriuo galiojančiu tapatybės dokumentu, atsidaryti per minutę. Pageidautina – savo išmaniojo programėlėje, kuri geolokacijos technologijų dėka dar pasiūlys ir kelionės draudimą, arba galimybę pateikti pretenziją ir gauti kompensaciją už vėlavusį skrydį, ar primins, kad šiandien yra gera diena investuoti į akcijas. Tikėtina, kad pasauliniame finansų sektoriuje kelių metų bėgyje išryškės keli pagrindiniai rinkoje dominuojantys žaidėjai, populiarumu panašūs į „Facebook“, „Google“ ar „Twitter“.
