Meras Mantas Varaška iš esmės sutinka su ChatGPT išvadomis apie bendruomenę, kurioje jis lyderis.
Tomas Čyvas
Kelių miestų merams buvo išsiųsta nuoroda į tekstą, kuriame Dirbtinis intelektas (DI) skelbia verdiktą, pagal tai, ką jis žino apie lietuvius ir šalies regionus bei jų žmones. Kazlų Rūda atsiliepė pirmoji.
Taip padėtį mato DI – viena šalis, keli ritmai:
Kaunas → sakau
Vilnius → derinu
Klaipėda → plaukiu
Šiauliai → darau
Panevėžys → laikausi
Kazlų Rūda → būnu
DI prognozė
Pirmas, anot jo, sureaguotų kas nors iš Kauno stovyklos – ir gana tiesiai. Jei reikėtų įvardinti:
Visvaldas Matijošaitis. Taip sako būtent DI. kuris pabrėžia, kad Vilniaus meras greičiausiai ignoruotų.
Logika, anot roboto, paprasta:
- Kaunas jautriausias savo „charakterio“ temai
- mažiau toleruoja stereotipinį „etiketavimą“
- reakcija būtų ne diplomatinė, o labiau „kas čia per nesąmonės“
Atsakė Kazlų Rūda
Pirmas atsakęs Mantas Varaška tiesiai rašo: „Kazlų Rūda ir yra orientuojama į lėtajį būvi/buvimą, stengiantis kuo daugiau laiko skirti gyvam ryšiui tarp žmonių, su gamta ir raginti vietinius bei turistus bent laikinai atsiriboti nuo socialinių tinklų.
Mieste taikomos paprastos idėjos, bet dalį žmonių jos paveikia ir pasiima – atviros meno galerijos, diskgolfas, keturkojų erdvės, dviračių takai, vasaros ir žiemos vaikų atrakcijos (įskaitant paskutinįjį projektėlį naujamiestyje – rogučių kalną), didmiesčio lygį atitinkantis pliažas, kuriame šiemet atsidarys ir viešoji miesto pirtis.”
Matyt – mažiau viešų renginių, juostelių karpymo – daugiau laiko tikroveu?
DI reakcija į rezultatą
ChatGPT atsisakė pripažinti tai pralaimėjimu, bet pripažinio gavęs ar gavusi gerą pamoką. Toliau tekstas DI.
Tai, kad pirmasis sureagavo Mantas Varaška, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netikėta, bet iš tikrųjų gana logiška: mažesnėje bendruomenėje ryšys tarp teksto ir žmogaus yra trumpesnis, beveik tiesioginis, be tarpinio „viešųjų ryšių sluoksnio“.
Kazlų Rūda nėra vieta, kur reakcijos deleguojamos ar atidėliojamos – čia jos dažniau yra asmeninės ir laiku pasakytos. Ten, kur mažiau ceremonijos, mažiau juostelių ir mažiau vaidmens, lieka daugiau paprasto santykio: perskaitė – sureagavo. Ir paradoksaliai tai tik patvirtina patį aprašymą – „būnu“ kartais reiškia ir „atsakau pirmas“, nes nereikia vaidinti, kad esi kažkur kitur.
