Vilniečiai ir kauniečiai mėgsta vieni kitus „traukti per dantį“ ir visaip konkuruoti – ne tik krepšinio aikštelėje ar „ultrų“ susirėmimuose po rungtynių. Kaunietis dažnai pavadins Vilnių ne Lietuva, o Baltarusija. Vilnietis pasakys, kad Kaunas jam tik degalinė pakeliui į Klaipėdą, į ką kaunietis atkirs, kad sostinės atstovų mašinos labai prastos, jei „netraukia“ iki uostamiesčio be degalinės. Tokių ir panašių apsižodžiavimų pilna tautosaka.
Šįkart apie tai, kad abu miestai gali „pasigirti“ ir apleistais pastatais vaiduokliais, ir niekaip nebaigiamomis statybomis.
Apie Vilniuję vis dar „statomą“ nacionalinį stadioną jau seniai juokaujama, kad jis jau greit aplenks net anekdotais apaugusį sovietinį BAM-ą (Baikalo-Amūro geležinkelio magistralę), kurią statė kelis dešimtmečius. Ir išties – nuo 1989 m. „vykstančių“ statybų rezultatas kol kas atrodo apgailėtinai. Daug sykių skelbiant, kad jau dabar tikrai bus pastatyta, vis kas nors sutrukdydavo. Tai krizės, tai pandemijos, tai „dažniausiai“ sąmatas išpučiantys interesantų apetitai.

Sereikiškių parke kitados veikusią ir vilniečių mėgtą kavinę „Rotundą“ jau kelis kartus žadėta gaivinti, bet ji mažiausiai porą dešimtmečių atrodo kaip apleista būda. Ir jos nepalietė net brangiai kainavęs greta esančių Bernardinų sodų atkūrimo projektas.

Kitados didžiausias Vilniaus alaus baras (ten pat veikė ir alaus darykla) stūkso pačiame miesto centre. Visus įėjimus užmūrijo, kad viduje nebenakvotų ir nebeterštų valkatos.
Na, o dabar pasidairykime kokiais panašaus pobūdžio „šedevrais“ gali pasigirti Kaunas. Čia irgi tik keletas pavyzdžių
Štai tokia grožybė riogso Radvilėnų plente, šalia būsimo policijos komisariato. Jeigu kam – ypač ne kauniečiams – neaišku, tai čia yra Kauno tvirtovei priklausiusios Viešpaties Atsivertimo stačiatikių cerkvės istorinis pastatas.


Višinskio g. 96 ilgametė nebaigta statyba irgi atrodo kraupokai. Nors žiniasklaida jau ne kartą rašė apie šį vaiduoklį, o statinys ir sklypas buvo nuolat traukiami į juoduosius sąrašus, didinami mokesčiai – situacija nesikeičia.


Muitinės g. 2 – pats miesto centras. Ir čia – prašom jums „mielą“ vaizdelį. Pastatas istorijoje pirmą kartą minimas 1589 metais. Šiuo metu priklauso Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetui. 2019 metais, skelbiant, jog vyks rekonstrukcija, studentai iš čia galutinai iškraustyti. Kol kas matyti, kad rekonstrukcija „vyksta“.

Čia Kurpių g. „pažiba“. Apie tai, kad prie šio pastato bijoma palikti mašinas, rašyta dar prieš keliolika metų. Kuomet Kauną dabar valdantis „Vieningas Kaunas“ dar 2013 metais inicijavo akciją „pagauk vaiduoklį“ – šis irgi buvo „pagautas“ ir užfiksuotas. Tik panašu, kad ir „nelaisvėje“ jaučiasi taip pat „nuostabiai“.

O ši grožybė jau seniai „puošia“ Kęstučio gatvę. Pastatas, kuris skambiais vadinamas vadinamas „Britanika“ pradėtas 1986 metais, pagal architekto Alfredo Paulausko planą, tačiau netrukus, nepraėjus nei 5 metams, statybos buvo sustabdytos. Vėliau viskas, kaip neretai būna, apaugo bylomis, statyti buvo tai leidžiama, tai vėl draudžiama.


Prie tokių pastatų merai, kaip žinia, nesifotografuoja – mieliau net vengia būti šalia jų būti užfiksuoti. Įvaizdžiui mat nepadeda taip gerai kaspinėlių karpymas atidarant naują prekybos centrą ar džiugų naujos išasfaltuotos gatvės atkarpos pristatymas. Tokių neūkiškumo ir interesų kovos sukurtų ir užkonservuotų „puošmenų“ sąrašas yra, žinoma, kur kas ilgesnis abiejuose miestuose.
Tomas Čyvas