Kauno apygardos prokuratūros prokurorė teismui su kaltinamuoju aktu perdavė labai didelės apimties – 84 tomų – bylą, kurioje kaunietis kaltinamas dėl neteisėto paskolų dalinimo. Įtariama, kad asmuo paskolas teikė neturėdamas tam leidimo, todėl jis gali prarasti visas iš neteisėtos veiklos gautas pajamas – beveik 670 000 eurų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Svetlana Zabielinienė. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaunietis ilgiau nei penkerius metus savo, žmonos, mamos ir dukters vardais teikė paskolas kitiems asmenims ir už tai gaudavo atlygį, tačiau, galimai siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, savo veiklos nebuvo įregistravęs. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį vyras galėjo suteikti ne mažiau kaip 84 paskolas, kurių bendra suma siekia beveik 1 600 000 eurų.
Už tokią pat neteisėtą veiklą 2019 metais jau teistas vyras per penkerius metus iš neteisėto paskolų teikimo galėjo gauti beveik 670 000 eurų pajamų, kurios, kaip numato Baudžiamasis kodeksas, teismui asmenį pripažinus kaltu, butų konfiskuotos valstybės naudai.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sukčiaudamas galėjo įgyti sau ir sutuoktinei priklausantį turtą, kurio vertė siekia beveik 9 000 eurų.
Asmeniui pareikšti kaltinimai dėl dviejų BK straipsnių – dėl sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.) bei dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 2 d.). Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla stambiu mastu teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų bei iš neteisėtos veiklos gauto turto konfiskavimą. Už sukčiaujant įgytą svetimą turtą galima griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
prokuraturos.lt
