Ugdymo įstaigoms pristatoma programa „Gamta mieste“, siekianti spręsti klimato kaitos iššūkius, suteikdama mokiniams galimybę praktiškai tyrinėti maisto grandines ir gilinti žinias apie biologinę įvairovę. Programos kūrėjai sieks bendradarbiauti su mokyklomis ir švietimo bendruomenėmis.
Idėja, nepalikusi abejingų
2023 metų lapkričio mėnesį projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva vyko Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Tech Zity organizuotas hakatonas ,,Teach4Climate: pamokos apie klimato kaitą“. Hakatone ieškota tinkamiausių
sprendimų, susijusių su mokinių kompetencijos gerinimu klimato kaitos tematika, tinkamai įvertinant socialines – pilietines veiklas, formalųjį ugdymą arba laisvalaikio užimtumo galimybes.
Hakatone pirmą vietą užėmė komanda, parengusi idėją sukurti neformalaus ugdymo programą ,,Gamta mieste“, siekiančią spręsti klimato kaitos iššūkius per maisto grandines. Idėja plėsti žaliąsias erdves šalia mokyklų, kuriose būtų galima praktiškai tyrinėti mokykloje
girdimas teorines žinias apie klimato kaitą ir ugdyti ateities lyderiams reikalingas kompetencijas, nepaliko abejingų ir hakatono komisijos narių. Šiai idėjai įgyvendinti hakatono organizatoriai skyrė lėšų.
Ugdymo programa, gilinanti žinias apie klimato kaitą
VšĮ ,,Kultūros dirbtuvė“ sukurtos ir įgyvendintos ugdymo programos tikslas – suteikti ne tik naujų žinių, bet ir sukurti įsimintinas patirtis bei lavinti reikalingus įgūdžius. Visa tai vyksta skatinant smalsumą, refleksiją ir įtraukiant įvairius dalyvius. Pagrindinės programos temos:
maisto tinklai, biologinė įvairovė ir klimato kaita – nagrinėjamos konkrečios vietos kontekste, atsižvelgiant į jos unikalumą.
,,Per 10 mėnesių trunkančią programą rengiame reguliarius užsiėmimus – bent kartą per mėnesį. Jų metu skatiname sveiką ir pilnavertę mitybą, laiką gryname ore, fizinį aktyvumą, kūrybą, sąmoningumą ir buvimą bendruomenėje. Kiekvieno užsiėmimo metu dalyviai ugdosi
pagarbą visoms gyvybės formoms, gilinasi į kompleksines temas, patys jas analizuoja, dirba individualiai ir grupėse“, – teigia viena iš programos,,Gamta mieste“ kūrėjų, darnumo mokslo praktikė Rūta Lukošiūnaitė.
Programoje mokomasi sisteminio mąstymo, atliekamos praktinės užduotys. Eksperimentų ir tyrinėjimų pagalba dalyviai plečia suvokimą apie savo vaidmenį ekosistemoje – aplinkoje, kurioje jie gyvena, mokosi ir dirba. Sužaidybintos užduotys padeda geriau įsisavinti temas
natūraliai, per asmeninę patirtį.
Kiekviename užsiėmime taikomi metodai, kurie skatina bendradarbiavimą ir lyderystės įgūdžių praktiką. Ugdomas gebėjimas reflektuoti, suprasti ir valdyti savo emocijas.
Programos struktūra sukurta atsižvelgiant į jaunimo raidą, kuri yra lengvai pritaikoma ir kitoms amžiaus grupėms.
Ateitis ir galimybės
Pirmoji bendruomenė, kurioje VšĮ ,,Kultūros dirbtuvė“ išbandė programą mokymuisi apie klimato kaitą – Kauno Martyno Mažvydo progimnazija. Mokyklos medžių paunksmėje sukurta pakeltų lysvių lauko klasė, kurioje per patyriminį ugdymą apie maisto grandines,
mokiniai įgijo praktinių įgūdžių spręsti klimato kaitos iššūkius.
Programos kūrėjai pabrėžia, kad sieks bendradarbiauti su bendruomenėmis, kurioms aktualu socialinė atsakomybė, aplinkosauga, bendruomeniškumas, bioįvairovė, darni lyderystė, gamtos ir gyvybės mokslai, klimato švietimas, kūrybiškumas, maisto sistemos ir sveikata.
Programoje gali dalyvauti 7-8, 9-10 arba 10-11 klasių mokiniai ir mokytojai, mokinių tėvai, globėjai ir aplinkiniai gyventojai. Programą galima pritaikyti ir įvairioms kitoms organizacijoms. Jeigu įstaigos teritorijoje dar nėra erdvės, skirtos šioms temoms nagrinėti, į
programą galima integruoti lauko mokymo(si) erdvės, miesto daržo ar net bioįvairovės oazės įrengimą.
Apie ugdymo programos poveikį jaunimui, kuris dažnai net nesusimąsto apie tai, iš kur atvyko jų suvartojamas maistas ir tai, kaip kūrybingai mokytojams sekasi perteikti klimato kaitos tematiką – naujame „Žaliųjų pokalbių“ epizode –