Karaliaus Mindaugo pr. 32-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis – pavyzdys, kaip miestą galintys papuošti pastatai paliekami nykti. Statinys su avarinės būklės balkonais ne tik bjauroja miesto centrą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams bei patiems gyventojams. Būsto administratorius ėmėsi drastiškų priemonių: apribotas patekimas į byrančius balkonus, o butų savininkams siūloma nelaukti griežtesnių priemonių ir renovuoti turtą su miesto prisidėjimu.
Žingsnis iki nelaimės
Prieš 70 metų Karaliaus Mindaugo pr. 32 iškilęs daugiabutis reikalauja neatidėliotino dėmesio ir remonto darbų. Sutrūkinėjęs pastato cokolis ir sienos, aptrupėję architektūriniai elementai, vietomis visiškai nubyrėjęs tinkas. Plika akimi matomi pažeidimai dėl drėgmės, vandens pratekėjimai, nesandarios stogo čerpės, erozijos paveikti kaminai, susidėvėję lietvamzdžiai.
„Miesto centre turime itin prastos būklės pastatą, tačiau didžiausią nerimą kelia balkonai. Visi jie nesaugūs: suskilinėję, byrantys, be išlikusių atitvarų. Tik laiko klausimas, kada gali įvykti nelaimė. Balkonai gali bet kada nukristi, žmonėms negalima į juos kelti kojos.
Pastatai mieste nėra vien tik savivaldybės, seniūnijos ar būsto administratoriaus atsakomybė. Balkonai yra bendroji namo dalis, jais turi rūpintis visi. Kauniečiai privalo aktyviai dalyvauti apklausose, balsavimuose, susirinkimuose – priimti savalaikius sprendimus dėl jų namų ir turto. Tik taip viskas gražės ir nekels pavojaus nei jiems patiems, nei aplinkiniams“, – kalbėjo Centro seniūnas Marius Švaikauskas.
Pastato balkonai – avarinės būklės. Matosi atviros metalo konstrukcijos, jos paveiktos korozijos, plokštės suskilinėję ir gali neatlaikyti net savo svorio. Atitvarų kolonos aptrupėję, vietomis belikę tik kampiniai elementai. Ketvirtame ir penktame aukštuose nebėra apsauginių tvorelių. Nors dalis balkonų aptraukti apsauginiu tinkleliu, tačiau ir šis dėl avarinės būklės daug kur atšokęs nuo tvirtinimo vietų.
Saugumą užtikrina barjerais
„Kartais žmonėms vis dar pritrūksta sąmoningumo. Matant, kad balkonas yra avarinės būklės – juo naudotis nederėtų dėl savo bei kitų saugumo. Nepaisant to, jie ir toliau rizikuoja: kaupia ir krauna daiktus, balkonuose leidžia laisvalaikį.
Visuomet stengiamės rasti geriausius sprendimus namo bendruomenei, ieškome skirtingų problemos sprendimo būdų. Pokyčiai vyksta paprasčiau ir greičiau, kai patys gyventojai supranta galimas grėsmes bei pasekmes. Jeigu nepavyksta susitarti – privalome elgtis pagal teisės aktus“, – situaciją komentavo daugiabutį administruojančio „Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.
Pasak jo, šį daugiabutį tik nuo 2022-ųjų prižiūrintis „Kauno butų ūkis“ vien per praėjusius metus gyventojams suorganizavo 4 balsavimus dėl balkonų tvarkymo. Siūlyta pasinaudoti Daugiabučių namų atnaujinimo ir Paveldotvarkos programomis, tačiau pritarimo nesulaukta – gyventojai neaktyvūs, susirinkimuose nesusidarydavo kvorumas. Daugelyje butų įsikūrę nuomininkai neturi teisės balsuoti, o tikrieji patalpų savininkai nepasiekiami ir nesiteikia deramai rūpintis savo turtu.
Pagal teisės aktus, jeigu pastate, turinčiame avarinės būklės požymių, nepriimamas vieningas sprendimas dėl remonto – administratorius privalo savo nuožiūra pasirūpinti gyventojų saugumu ir problemų pašalinimu.
Gyventojai informuoti nesinaudoti balkonais ir iš jų pašalinti visus daiktus. Šią savaitę iš lauko pusės pritvirtinti fiziniai barjerai bei įspėjimai: „Dėmesio. Balkonu naudotis draudžiama. Balkonas avarinės būklės. Pavojinga gyvybei.“
Jeigu artimiausiu metu neįvyks diskusija ir nebus pasiektas bendras sutarimas, balkonai bus tvarkomi pagal privalomuosius reikalavimus. Tokiu atveju gyventojai patirs didesnes išlaidas, darbai truks ilgiau nei juos atliekant kompleksiškai.
Miestas skiria paramą sutvarkymui
„Remontas nėra pigus, o darbai miesto centre reikalauja sudėtingesnių procedūrų – reikia paruošti projektus, derinti juos su Kultūros paveldo departamentu. Kviečiu gyventojus kreiptis į savivaldybę – turime dvi progamas, kaip prie fasadų atnaujinimo gali finansiškai prisidėti ir pats miestas. Specialistai pakonsultuos visais rūpimais klausimais“, – kviečia Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Knygauskaitė-Liakienė.
Pasak jos, geras pavyzdys – kaimyninis namas (Karaliaus Mindaugo pr. 33). Čia jau šiemet bus pradėta fasado tvarkyba. Paveldotvarkos programoje miestas tam paskyrė beveik 114 tūkst. eurų.
Gyventojams finansuojami ne tik fasado remontas bei restauravimas, bet ir avarijos grėsmės šalinimas. Parama gali siekti iki 50 proc. darbų kaštų. Pretenduoti gali gyvenantieji saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje ar paveldiniuose pastatuose. Medinukų atnaujinimui finansavimo intensyvumas gali siekti net iki 70 proc.
Kitas variantas – Daugiabučių namų modernizavimo programa. Tarp plataus spektro darbų – ir balkonų konstrukcijų sustiprinimas, stiklinimas. Plačiau apie šią programą ir teikiamą paramą: kaunas.lt/renovacija/.
