Vėžio diagnostikos metodams ir instrumentams tobulėjant, atsiranda didesnių galimybių aptikti ir išgydyti šią ligą. Šį tikslą dar labiau priartina skysčių biopsijos metodas, leidžiantis pastebėti genetinius pakitimus be invazinių procedūrų. Vis svarbesnį vaidmenį vaidina ir genetiniai bei epigenetiniai tyrimai.
„Kai skysčių biopsijos metodas dar tik vystėsi, teikiau paraišką programos „Marie Skłodowska-Curie Actions“ projektui, norėdama gauti podoktorantūros stažuotę. Mano paraiška buvo atmesta teigiant, kad jeigu toks metodas būtų įmanomas, tai vėžys jau seniai būtų išgydytas. Tai paskatino tik su dar daugiau energijos gilintis į šią sritį ir šiandien jau galime džiaugtis to rezultatais“, ‒ sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Botanikos ir genetikos katedros profesorė Sonata Jarmalaitė.
Su ja ir Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos mokslininke dr. Rasa Sabaliauskaite kalbamės apie skysčių biopsijos metodo galimybes, genetinius ir epigenetinius inkstų vėžio tyrimus ir tarptautinį vėžio mutografijos tyrimą.
Vilniaus universiteto mokslininkai ‒ vieni iš skysčių biopsijos pradininkų
Prof. S. Jarmalaitės mokslinių tyrimų grupę šiandien geriausiai reprezentuoja atliekami skysčių biopsijos tyrimai. Skysčių biopsija ‒ tai genetinių pakitimų, būdingų navikui, aptikimas ne pačiame navike, o cirkuliuojančiuose po organizmą skysčiuose.
„Kraujas ir kiti skysčiai, pratekėdami pro naviką, surenka žuvusių naviko ląstelių nukleorūgštis. Naviko DNR galima aptikti seilėse, šlapime ir kituose kūno skysčiuose ir panaudoti ligos diagnostikoje. Mes buvome vieni pirmųjų pasaulyje, kurie vėžio DNR aptikome šlapime, tad tikrai jaučiamės skysčių biopsijos pradininkais Lietuvoje“, ‒ teigia prof. S. Jarmalaitė.
Dr. R. Sabaliauskaitė priduria, kad jų grupės vykdomi tyrimai apima šlapime cirkuliuojančių nukleorūgščių aptikimą. Šios nukleorūgštys siejamos ne tik su prostatos ar šlapimo pūslės vėžiu, bet šiuo būdu bandoma aptikti net ir krūties vėžį.
„Mūsų grupė specializuojasi srityje, kuri skirta minimaliai invazinei vėžio diagnostikai. Šlapimas yra visiškai neinvaziniu būdu surenkama medžiaga, todėl labai tinkamas tyrimams. Kaip žinoma, onkologinėmis ligomis sergančių žmonių kraujagyslės yra jautrios, trapios, tad kraują paimti kartais būna tikrai sudėtinga“, ‒ sako dr. R. Sabaliauskaitė.
Skysčių biopsija leidžia stebėti vėžio ligos eigą, kai navikas išoperuojamas ir jo ląstelių nebeturėtų būti.
„Jeigu atlikus skysčių biopsijos tyrimą aptinkame naviko DNR, galime daryti prielaidą, kad yra metastazių. Tad šis metodas yra tikras proveržis onkologijoje ir gali būti naudojamas tiek diagnostikai, tiek ligos eigos stebėsenai“, ‒ sako prof. S. Jarmalaitė.
„Skysčių biopsija šiandien jau naudojama klinikose ir yra dalies plaučių vėžio diagnostinių protokolų sudedamoji dalis. Kartais juokaujame, kad skysčių biopsijos įdiegimas Nacionaliniame vėžio institute truko nei daug, nei mažai: 25 metus buvo kuriama ir vystoma technologija, o turint reikalingų žinių, specialistų ir reikiamus mokslinius tyrimus, ji buvo įdiegta per dvi savaites“, ‒ priduria dr. R. Sabaliauskaitė.
Genetiniai tyrimai ‒ neatsiejama vėžio diagnostikos dalis
Didžiosiose Lietuvos klinikose ir daugybėje pasaulio onkologijos klinikų yra įsteigtos genetikos diagnostikos laboratorijos.
„Ištirti ir diagnozuoti paveldimą vėžį be genetinės laboratorijos nepavyks. Be tikslaus genetinio ištyrimo nepavyks paskirti ir šiuolaikinių vaistų ar taikinių terapijos“, ‒ sako prof. S. Jarmalaitė.
Profesorė pripažįsta, kad šiandien vėžio diagnostikoje atliekama DNR sekoskaita anksčiau buvo aptinkama tik kaip mokslinis metodas. Šiuo metu paveldimo vėžio ligos diagnozė nėra patvirtinama, kol ši sekoskaita neatlikta.
„Norint paskirti precizinės medicinos vaistus, taip pat reikalinga tiksli genetinė diagnozė. Gydytojai turi tiksliai žinoti, ar ir koks yra genetinis pakitimas, ir pagal tai parinkti vaistus. Šis tyrimas tampa rutininiu, klinikose atliekamos sekoskaitos kiekiai vis didėja, o pacientai iš to gauna didžiulę naudą. Precizinės medicinos vaistų poveikis yra daug geresnis, tad išgyvenamumas didėja labai smarkiai“, ‒ pažymi profesorė.
Skysčių biopsijos metodas šiandien dar nėra taip plačiai naudojamas dėl savo sudėtingumo, bet, įsibėgėjant precizinei medicinai, jį taikysime vis dažniau.
„Precizinėje medicinoje gydytojai turės skirti tam tikrą vaistą tam tikru metu ir labai tikslios koncentracijos. To be medicinos genetikų nepavyks padaryti. Mes dabar linkę sekti, kaip vėžys vystosi, ir tam naudojame skystąją biopsiją iš kraujo, bet laikui bėgant ji bus pakeista biopsija iš šlapimo. Toks būdas bus daug paprastesnis“, ‒ priduria dr. R. Sabaliauskaitė.
Mokslininkė pažymi, kad, pasak literatūros, apie 10 proc. inkstų vėžio atvejų yra paveldimi. Šiandien Lietuvoje jų nustatoma tikrai mažiau, tad mokslininkai nuogąstauja, kad taip yra dėl per retai atliekamų genetinių tyrimų.
„Tik svarbu suprasti, kad tai yra komandinis žaidimas. Pacientas turi pasikalbėti su giminaičiais apie jų ligos istoriją, tuomet papasakoti tai šeimos gydytojui, kad šis siųstų į konsultaciją su gydytoju genetiku, o šis jau paskirtų atlikti reikiamus tyrimus. Tai leistų aptikti navikus ankstesnėje stadijoje ir konsultuoti šeimas dėl tokių ligų paveldimumo“, ‒ teigia dr. R. Sabaliauskaitė.
Epigenetiniai žymenys vietoje sudėtingos biopsijos procedūros
Pasak prof. S. Jarmalaitės, be genetinių tyrimų, aktyviai bendradarbiaujant su klinicistais vykdomi ir epigenetiniai tyrimai.
„Pabandėme surasti inkstų vėžio epigenetinius žymenis, kuriuos galėtume taikyti ankstyvajai inkstų vėžio diagnostikai. Turime gana unikalų epigenetinių žymenų rinkinį, kuris galėtų būti tiriamas skysčių biopsijos mėginyje – šlapime. Šiandien vis plačiau kalbama apie tai, kad kai kurios inkstų vėžio formos, kai navikai nėra dideli, ne taip greitai progresuoja, tad nereikia gydymo ir užtenka tik stebėjimo. Vėžio žymenis skysčių biopsijos būdu testuojame būtent šioje tiriamųjų grupėje ir bandome įžvelgti vykstančius pokyčius“, ‒ pasakoja profesorė.
Inkstų vėžio diagnozė vis jaunėja, o ši liga yra praktiškai besimptomė, kol neapima viso inksto. Tad naudojant ultragarsinius ir kitus radiologinius tyrimus liga aptinkama vis ankstesnėje stadijoje.
„Mes jaučiame ankstyvos diagnostikos žymenų poreikį, nes inkstų biopsija yra labai sudėtinga procedūra. Tikimės, kad bendradarbiaujant su klinicistais gims produktas, kuris bus naudingas ankstyvai inkstų vėžio diagnostikai. Pagrindinis iššūkis tebėra aptikti, kada inkstų navikas didėja, ir esant reikalui jį pašalinti ar kitaip gydyti. Tad mūsų vystomi genetiniai ir epigenetiniai žymenys yra jautresni ir leidžia žinoti tikslesnius atsakymus nei ultragarso tyrimas ar magnetinis rezonansas“, ‒ sako profesorė.
Inkstų vėžio mutografijos tyrimas leido į padėtį pažiūrėti iš paukščio skrydžio
Prof. S. Jarmalaitė kartu su dr. R. Sabaliauskaite ir kitais kolegomis dalyvavo Jungtinės Karalystės (JK) finansuotame programos „Grand Challenge Award“ projekte „Mutographs“. Šiuo tarptautiniu projektu siekta išsiaiškinti tarpvalstybinių ir tarpregioninių vėžio sergamumo skirtumų priežastis.
„Mes žinome daugelio onkologinių susirgimų priežastis, bet yra fiksuojami labai dideli tarpvalstybiniai ir tarpkontinentiniai sergamumo skirtumai. Net ir žinant ligos priežastis sunku šiuos skirtumus paaiškinti. Rūkymas, alkoholio vartojimas ar oro tarša yra žinomos priežastys, bet greta turime ir paslėptų priežasčių“, ‒ sako prof. S. Jarmalaitė.
Projekto metu buvo tiriamos penkios vėžio rūšys penkiuose žemynuose. Lietuva į tyrimą buvo įtraukta dėl aukštų sergamumo inkstų vėžiu rodiklių.
„Mūsų kartu su klinicistais parengti inkstų vėžio biopsijos pavyzdžiai nukeliavo į Jungtinės Karalystės Sengerio institutą ir ten visi navikai buvo centralizuotai tiriami sekoskaitos metodu. Šiame institute sekoskaitos rezultatai analizuojami pagal algoritmą, kuris mutacijų profilį susieja su kancerogeno poveikiu. Inkstų vėžio atveju pavyko nustatyti unikalų mutacijų profilį, kuris nesisieja su rūkimu ar alkoholio vartojimu. Šis naujas profilis dominuoja Baltijos šalyse, Lenkijoje, tačiau sukėlėjo ‒ kancerogeno ‒ dar negalime pasakyti“, ‒ pasakoja prof. S. Jarmalaitė.
Šiuo metodu prieš 10 metų Sengerio institutas išsiaiškino, kad Čekijoje ir Balkanų šalyse inkstų nepakankamumą ir inkstų vėžį sukėlė vietiniuose augaliniuose preparatuose esanti aristolochinė rūgštis. Augalai, naudojami tų šalių tradicinėje medicinoje, turėjo vėžį sukeliančių medžiagų.
„Augalai stengiasi išlikti ir ginasi nuo tų, kurie juos naikina. Tad nieko keisto, jog dalis jų turi ir cheminių medžiagų, galinčių sukelti vėžį. Ar taip bus ir mūsų krašte surasto mutacijų profilio atveju ‒ sunku pasakyti. Kol kas mūsų tradicinėje medicinoje vartojami augalai atrodo tokie nekalti, bet dar turėsime atlikti detalesnius mokslinius tyrimus“, ‒ šypsosi prof. S. Jarmalaitė.
Mūsų kraštui būdingas genetinis profilis panašiausias į Čekijos, bet augalus naudojame kitokius nei jie. Dr. R. Sabaliauskaitė su kolegomis juokauja, kad galėtume įtarti apynius.
„Tiek čekai, tiek mes vartojame nemažai alaus, tad jei kalbam apie augalus, galėtume įtarti apynius, bet tai nėra patvirtinta. Nepasitvirtino ir didžioji mūsų viltis dėl ryšio tarp inkstų vėžio sergamumo ir metabolinio sindromo, kuris pasižymi medžiagų apykaitos sulėtėjimu, antsvoriu ir aukštu kraujo spaudimu. Mūsų krašte šis sindromas tikrai paplitęs, tačiau jo genetinio profilio nepavyko susieti su inkstų vėžio sergamumu. Kita vertus, šis rizikos veiksnys gali atsispindėti ne genetiniame, o epigenetiniame profilyje ir taip pat prisidėti prie sergamumo vėžiu“, ‒ pažymi mokslininkė.
Tikimasi išsiaiškinti kancerogeną ir sumažinti sergamumą vėžiu
Projekto vykdytojai suprato, kad neužteks tik įvardyti mutacijų profilį, reikės įrodyti jo ryšį su inkstų vėžiu ir išsiaiškinti priežastis. Tad šiuo metu prof. S. Jarmalaitė ir dr. R. Sabaliauskaitė su kolegomis yra įsitraukusios į kitą JK „Grand Challenge“ projektą „Prominent“, kurio metu bus siekiama ištirti ikinavikinių pakitimų mutacijų profilį.
„Naudojant jau turimus duomenis vyksta analizė ir bandoma išsiaiškinti šio ir kitų mutografijos projekte atrastų unikalių genetinių profilių priežastis. Kol kas tai yra laboratoriniai tyrimai, o kai išsiaiškinsime laboratorijoje, vyks epidemiologiniai tyrimai, bandant nustatyti, ar tikrai vienos ar kitos medžiagos vartojame daugiau vienoje ar kitoje šalyje. Darbas laukia didžiulis“, ‒ pažymi prof. S. Jarmalaitė.
Išsiaiškinus vėžio priežastis galima užkirsti joms kelią. Šiandien jau turime puikių pavyzdžių, kaip buvo suvaldytas kepenų ir gimdos kaklelio vėžys.
„Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai išsiaiškinus, kad kepenų vėžį sukelia aflatoksinas – pelėsiniai grybai, aptinkami netinkamai laikomame maiste, kepenų vėžys buvo suvaldytas Afrikos šalyse. Suradus, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV infekcija, buvo sukurti skiepai ir šio vėžio atvejų ėmė mažėti. Tikimės, kad mūsų vykdyto tyrimo rezultatai duos naudos ateityje“, ‒ sako profesorė.
Dr. R. Sabaliauskaitė pabrėžia, kad projekto metu vykdomi genetiniai ir epigenetiniai tyrimai yra komandinis darbas. Prie jų prisideda labai daug žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Tai nėra vieno žmogaus atradimas, bet didelės mokslininkų grupės komandinis darbas siekiant parodyti, kad viena medžiaga, t. y. vienas kancerogenas, sukelia vėžį. Tai atima daug laiko, reikia daug atsidavimo ir širdies. Klinicistai čia irgi vaidina svarbų vaidmenį, tinkamai paruošdami mėginius, kurie paimami vykdant operacijas. Gydytojų, su kuriais gali pakalbėti apie mokslą, vis daugėja ir taip atsiranda grįžtamas ryšys ‒ mokslo pasiekimai grįžta į kliniką ir taikomi konsultuojant ir gydant pacientus. Tikrai dėkojame ir pacientams, kurie sutinka dalyvauti tyrimuose“, ‒ sako dr. R. Sabaliauskaitė.
Sveika gyvensena ‒ onkologinių ligų prevencijai
Prof. S. Jarmalaitės teigimu, inkstų vėžiu vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Tai ypač pastebima vyresniame amžiuje.
„Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris. Kraujotaka svarbi visų mūsų organų funkcionavimui, o gerai funkcionuojantys organai padeda kraujotakai. Tad sveikos gyvensenos principai mus apsaugo ne tik nuo širdies ir kraujagyslių, bet ir nuo onkologinių ligų“, ‒ pažymi profesorė.
Ne mažiau svarbu ir domėtis savo giminės istorija ir kasmet pasitikrinti sveikatą. Tai leidžia užkirsti kelią ligai.
„Džiugu, kad visuomenė keičiasi. Vakarais išėjusi pasivaikščioti sutinku vis daugiau bėgiojančių ar kitaip judančių žmonių. Sporto klubų taip pat vis daugėja. Darbdavių suteikiamas sveikatos draudimas irgi padeda užtikrinti kolektyvo sveikatą. Tad judame gera linkme, bet turime suprasti, kad onkologinių ligų prevencija yra neatsiejama nuo sveikos gyvensenos“, ‒ teigia prof. S. Jarmalaitė.
