Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Į posėdį be pateisinamos priežasties neatvykusiai Erikai Švenčionienei Vilniaus apygardos teismas skyrė 500 eurų baudą ir nusprendė į kitą posėdį atvesdinti. Teismo nutartimi į kitą posėdį lapkričio 25 dieną bus atvesdintas ir kitas kaltinamasis Kazimieras Juraitis.
Abu asmenys yra teisiami baudžiamojoje byloje dėl galimo veikimo prieš Lietuvą. Teismas praeitą trečiadienį nesulaukė trijų kaltinamųjų šioje byloje – advokatai pranešė, kad dėl ligos į posėdį neatvyko Valerijus Ivanovas, Erika Švenčionienė. Tuo metu kaltinamasis Kazimieras Juraitis pranešė, kad į teismą negali atvykti dėl automobilio gedimo. E. Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko tikino, kad jos klientė susirgo, o visus tai pagrindžiančius dokumentus pateiks vėliau.
Teismas nusprendė, kad kaltinamoji E. Švenčionienė, žinodama apie jos atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, apie suplanuotą baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei teisiamųjų posėdžių grafiką, vengia proceso ir trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, t. y. piktnaudžiauja savo teisėmis.
„Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Erika Švenčionienė serga, nei ji pati, nei jos gynėja teismui nepateikė, todėl tikėti tuo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, vertinant ir tai, kad savavališkai – žinant apie kito kaltinamojo nedalyvavimą procese, atleido save nuo pareigos dalyvauti teisiamajame posėdyje“, – rašoma teisėjo Mindaugo Povilansko priimtoje nutartyje.
Teisėjas taip pat konstatavo, kad K. Juraitis vengia atvykti į savo bylos posėdį.
Teisėjas sako, kad įstatymas jį įpareigoja bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, todėl šiam tikslui užtikrinti jis privalo imtis visų procese numatytų galimybių bei priemonių.
Nutartis dėl E. Švenčionienės ir K. Juraičio atvesdinimo yra neskundžiama.
Teismui pavedus atvesdinti asmenį į posėdį su juo paprastai susisiekia policijos pareigūnai. Jie primena apie pareigą atvykti į posėdį, esant reikalui policininkai nuvyksta į atvesdinamo asmens namus, numatytą dieną gali palydėti iki teismo.
Teisėjas M. Povilanskas yra sakęs, kad E. Švenčionienė dalyvauja kitose savo bylose, tačiau, kai vyksta byla Vilniaus apygardos teisme, ji serga. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją kaltinimai pareikšti E. Švenčionienei. Spalio pabaigoje vykusiame posėdyje kaltinamoji dalyvavo.
„Švenčionienės sirgimas yra labai sistemingas“, – pastebėjo teisėjas ir pasiūlė prokurorui Redui Savickui pareikšti nuomonę dėl procesinių prievartos taikymo E. Švenčionienei ir K. Juraičiui.
Jų abiejų neatvykimas sukėlė abejonių teisėjui. Prokuroras mano, kad tokiu atveju galima svarstyti apie kaltinamųjų atvesdinimą.
M. Povilanskas taip pat sakė, kad galbūt E. Švenčionienė ir K. Juraitis toliau byloje galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu.
Ši byla teismui buvo perduota dar 2023 m. gruodį, tačiau per dvejus metus nepavyko jos išnagrinėti ir paskelbti nuosprendį. Paskutinį kartą posėdi byloje buvo surengtas rugsėjo mėnesį.
Kaltinimai dėl veikimo prieš Lietuvą
Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, anksčiau teisme pagarsinęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumo“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
Buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai. Šis kaltinamasis taip pat trečiadienį neatvyko į teismą, pranešta, kad jis sunkiai susirgo. Šio kaltinamojo advokatas pateikė ligą pagrindžiančius dokumentus.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
