Yra du būdai praleisti auksinį savo amžių. Pirmasis – stovėti ir žiūrėti, kaip pro šalį eina gyvenimas. Pamojuoti, pagailėti ir toliau kažko laukti. Antrasis – gyvenimą gyventi.
Visai nebūtina (nors ir galima) šokti su parašiutu ar leisti į žygius po kalnus. Nebūtina versti gyvenimo aukštyn kojomis, kad jis taptų džiugesnis ir mielesnis. Galime būti laimingesni ir eilinę savo dieną, pilną mažų ritualų ir darbelių. Net ir tuomet, jei į parankę jau įsikibęs vienas kitas fizinis negalavimas. Mūsų mintys lemia didžiąją dalį to, kaip vertiname savo gyvenimą, ar jaučiame prasmę, pilnatvę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tie žmonės, kurie moka pasidžiaugti dabarties momentu, užuot mintimis lakstę po praeitį ar ateitį, savo gyvenimą vertina kur kas geriau. Kitaip tariant, jei negalime pakeisti gyvenimo, galime pakeisti savo požiūrį.
Mokslu grįstas metodas
Išmokti būti dabartyje vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau. Psichoterapeutai tai pastebėjo jau senokai, todėl vienas jų – JAV psichoterapeutas Jon Kabat-Zinn iš Masačusetso universiteto, prieš 40 metų sukūrė dėmesingumo įsisąmoninimo programą. Angliškai ji vadinasi „mindfulness“.
Sąvoka „dėmesingumo įsisąmoninimas“ skamba kiek egzotiškai, lyg jogos instruktorius lieptų stotis žemyn galva ir kelias valandas medituoti. Taip tikrai nėra. Tačiau šis metodas neturėtų būti laikomas ir jokio mokslinio pagrindo neturinčiu užsiėmimu. Kaip religinių praktikų sudedamoji dalis, valingas dėmesio sutelkimas į tam tikrą sritį, objektą žinomas kelis tūkstančius metų. Remdamasis senosiomis praktikomis, J. Kabat-Zinn sukūrė įvairiems žmonėms tinkančią programą, nesusijusią su jokia religija. Jos esmė – išmokti valdyti savo dėmesį, gebėti būti čia ir dabar, išgyventi dabarties momentą, kad ir ką darytume.
Visur, tik ne čia
Jei akyliau pasektume savo mintis, pastebėtume, kad gerokai dažniau keliaujame po praeitį arba ateitį nei esame dabartyje. Išsamiai gvildename praėjusių dienų įvykius ir iki smulkmenų kuriame rytojaus planą. O kaip dažnai vis sukame ir sukame minčių juostą, niekaip negalėdami užmigti! Turbūt daugelis yra girdėjęs apie tai, jog savo jausmus ir mintis verta paanalizuoti, jų nereikėtų ignoruoti. Deja, ši iš principo teisinga idėja lengvai išveda žmones iš emocinės pusiausvyros, jei prarandamas saikas. Iš tiesų perdėti apmąstymai, begalinis analizavimas veda į nerimą ir nuovargį.
Dėmesingumo įsąmoninimo metodas neteigia, jog nereikia rūpintis rytojumi ar neturėtume planuoti atostogų. Visgi pernelyg dažnai dabartis nublanksta prieš vakarykštę dieną ir rytojų. Jos lyg ir nėra, nors iš tiesų išgyventi dabartį – tai pajusti gyvenimą. Specialiai sukurti dėmesingumo įsisąmoninimo pratimai moko sukaupti ir išlaikyti dėmesį, valdyti savo laiką, atskirti, kas svarbiausia.
Pamėgo visas pasaulis
Iš pradžių šis metodas buvo taikomas, dirbant su sunkiomis, lėtinėmis ligomis sergančiais ligoniais, kurie kentėjo stiprius skausmus. Vėliau praktika išbandyta ir sėkmingai padėjo depresija sergantiems asmenims. Šiandien ji laikoma puikia, visiems tinkama metodika, padedančia mažinti tokias būsenas kaip nerimas, panikos priepuoliai, įtampa, skausmai, miego sutrikimai, nuovargis, pablogėjusi atmintis, nepasitenkinimas, liūdesys. Naudinga ji ir tiems, kurie jaučiasi lyg ir neblogai, bet trūksta gyvenimo džiaugsmo, pilnatvės jausmo.
Dėmesingumo įsisąmoninimas labai greitai išplito visame pasaulyje, jau kurį laiką metodika žinoma ir mūsų šalyje. Ją naudoja sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigos, psichinės sveikatos specialistai. Įdomu, jog programą naudoja netgi JAV kariuomenė bei tokios žinomos įmonės kaip „Google“ ar „Aplle“, siekdamos padėti savo darbuotojams tiesiog geriau jaustis.
Įrodė naudą
Keli amerikiečių mokslininkai 2015 m. apžvelgė daugumą savo kolegų, tyrinėjančių dėmesingumo įsisąmoninimo naudą vyresniems žmonėms, tyrimų. (rašau apie šį tyrimą, labai sunku trumpai išversti pavadinimą, autorių irgi nemažai: Mindfulness-Based Interventions for Older Adults: a Review of the Effects on Physical and Emotional Well-Being)
Išvada pasirodė vienareikšmė – gebėjimas bent iš dalies praktikuoti šį metodą turi daug naudos psichologinei vyresnio amžiaus žmonių sveikatai. Užfiksuota, jog tarp praktikuojančiųjų smarkiai mažėjo vienatvės jausmas, depresijos, nerimo, streso, miego problemų. Nors poveikis fizinei sveikatai sunkiau išmatuojamas, pastebėta bent keletas pagerėjimų. Dėmesingumo įsisąmoninimas labiausiai padėjo kenčiantiems įvairius skausmus bei prisitaikant prie negalių.
Sustok, traukiny!
Toks paprastas prašymas kaip išvardinti, ką valgė pusryčiams ir pietums, dažną žmogų priverčia gerai pasukti galvą. Jei neatsimename to, ką valgėme, kiek suvalgėme, ar buvo skanu ir koks tas skonis buvo, vadinasi, ir vėl veikėme autopiloto režimu.
Ne koks ženklas ir tai, jei laikas praėjo taip greitai, kad jo nepastebėjome – taip sako dėmesingumo įsisąmoninimo specialistai. Jei nepastebėjome, vadinasi nebuvome tame laike. Savaitė, dvi, mėnuo, štai ir vėl Naujieji – vienintelis patikimas būdas sustabdyti laiką, pasirodo, yra sustoti patiems savo mintyse.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras iš ES struktūrinių fondų lėšų organizuoja nemokamus dėmesingumo įsisamoninimo mokymus ir kviečia vyresnius nei 60 m. kauniečius juose dalyvauti.
Mokymai vyksta su profesionalia psichologe, iš viso numatyti 6 susitikimai skirtingomis temomis.
Galimos mokymų datos:
Rugsėjo 10 d.–spalio 15 d. (antradieniais)
Rugsėjo 12 d.–spalio 17 d. (ketvirtadieniais)
Spalio 22 d.–lapkričio 26 d. (antradieniais)
Spalio 24 d.–lapkričio 28 d. (ketvirtadieniais)
Laikas: 15.00 val.
Adresas: Gedimino g. 41 (24kab.) (Kauno kolegijos pastatas)
Informacijos šaltinis:kaunovsb.lt
