Biržiškų gatvės 11-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje ir toliau tęsiami avarinės būklės likvidavimo darbai. Miestas prisidėjo prie pavojingai griuvusio namo renovacijos ir pastato konstrukcijų sutvirtinimo, padengdamas 15 proc. remonto kaštų, o šią savaitę kreipėsi į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Siekiama nustatyti tikruosius kaltininkus, iš kurių bus pareikalauta prisiimti atsakomybę už patirtą žalą.
Žalos dydis tebeauga
Biržiškų gatvėje esančio penkiaaukščio avarinė būklė pripažinta dar 2015 metais – pastate buvo matomi įtrūkimai ties langų angomis ir lauko sienose. Grėsmę gyventojams taip pat kėlė nuo butų pertvarų atitrūkusios laiptų aikštelės, suskilinėjusios pertvaros, aiškiai matyti tarpblokinių siūlių įtrūkimai.
Dėl namo defektų ir pavojaus jo gyventojams, daugiau kaip 20 butų šeimininkai turėjo pusmečiui apleisti savo būstus. Nemaža jų dalis – šeimos su mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus žmonės. Pastato griūties pavojus suvaldytas, tačiau visi ekspertų numatyti statinio remonto darbai dar nebaigti, todėl gyventojų patiriama žala tebeskaičiuojama toliau. Tikėtina, kad žalos dydis gali ir padvigubėti.
Pastato remonto darbams jau skirta per 131 tūkst. Eur., iš kurių miesto indėlis – beveik 20 tūkst. eurų. Už šias lėšas namas suvaržytas, sutvirtinti laiptai ir kitos konstrukcijos. Šiuo metu prasidėjęs trečiasis darbų etapas – stiprinami statinio šiaurinės dalies pamatai, kad namas daugiau nesmegtų.
„Miestas buvo pažadėjęs prisidėti prie finansinės naštos sumažinimo daugiabučio gyventojams, tačiau darbai nesustoja, o patiriamos išlaidos auga. Vykdome prieš metus duotą įsipareigojimą – dalinai finansavome atliktus pamatų ir sienų sutvirtinimo darbus. Dabar imamės teisinių veiksmų. Miesto biudžeto lėšos – visų kauniečių pinigai ir jie negali būti lengva ranka dalijami dėl kažkieno aplaidumo ar kaltės.
Susiklosčiusi situacija šiuo metu yra grįsta prielaidomis. Užtenka mėtytis atsakomybėmis lyg karšta bulve – laikas rasti kaltininkus. Inicijuojame ikiteisiminį tyrimą dėl turto sugadinimo, kuriuo turi būti nustatyti visi už tai atsakingi asmenys. Jie ir turėtų padengti gyventojų bei miesto patirtas išlaidas“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Prašo nustatyti kaltininką
Aiškinantis daugiabučio avarinės būklės priežastis iki šiol nesutariama, kurie veiksniai lėmė per visus penkis pastato aukštus atsiradusias deformacijas. Daromos prielaidos, kad namo byrėjimas galėjo kilti dėl savavališkai išgriautų atraminių konstrukcijų. Jeigu per kapitalinius remontus buvo pašalintos namą laikančios sienos, galėjo būti pažeistas viso namo stabilumas.
Namo konstrukcijos būklė taip pat galėjo ženkliai blogėti dėl ties pamatais besikaupusio vandens ir pastatą turėjusių prižiūrėti administratorių neveiksnumo. Netolygiai smengant namo pamatams, to priežastimi galėjo tapti netinkamai veikusi vandens nuvedimo nuo pastato sistema, dėl ko periodiškai apsemdavo rūsį ir paplaudavo gruntą iš po šiaurinės penkiaaukščio sienos pamatų.
„Nesiimame vertinti visos penkerių metų įvykių grandinės ar spręsti ginčų, kuris yra kaltesnis. Tai ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija, tačiau išsiaiškinti aplinkybes ir atsakingų asmenų kaltės dalį – būtina. Jeigu miestiečiai ir toliau nederins projektų su specialistais, nereaguos į jų namuose vykstančius pokyčius, tokių grėsmingai skilinėjančių namų gali būti kur kas daugiau.
Grubūs statybos reglamentų pažeidimai, neveiksnumas atsiradus pastato griūties pavojui ir sąmoningas nereagavimas į situaciją – nusikalstama veika, už kurią asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – komentavo Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veikų. Nustačius kaltininkus, bus reikalaujama, kad šie atlygintų padarytą žalą.
Kad pastatai negriūtų
Šimkaitytė-Kudarauskė primena, kad prieš atliekant kapitalinio remonto darbus daugiabutyje, planuojant keisti butų išplanavimą ar griauti sienas, būtina parengti projektą ir gauti atitinkamus leidimus. Kadangi pastatas yra bendra nuosavybė, buto pertvarkymą planuojantis gyventojas turi gauti daugumos kaimyninių butų savininkų pritarimą numatomiems statybos darbams.
Gyventojų apklausą vykdo pati daugiabučio namo bendrija ar administruojanti įmonė. Planuojami pokyčiai taip pat privalo būti įvertinti statybų ekspertų, kurie nustatys griaunamų sienų įtaką viso pastato stabilumui.
Pasak teisininkės, miestiečiai, kurie be leidimų jau yra atlikę gyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto darbus, rizikuoja, kad dėl jų kaltės gali prasidėti viso namo griūtis arba atsirasti pavojingi pažeidimai. Iškilus klausimams dėl savavališkai atliktų remonto darbų, gyventojai raginami kreiptis ir konsultuotis su savivaldybės administracijos specialistais.
Siekiant užtikrinti pastatų ilgaamžiškumą, daugiabučius administruojančios įmonės taip pat privalo nuolat stebėti prižiūrimo statinio būklę, atlikti periodinius patikrinimus, o pastebėjus defektus – nedelsiant organizuoti remonto darbus.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
