(Bet prezidentas G.Nausėda, regis, neketina užsikimišti nosies ir užsimerkti)
Prezidentas ragina neskubėti
Pagal įsišaknijusį požiūrį – valdžia nesupranta žmonių, o žmonės nesupranta valdžios. Tai kaip susikalbėti? Atrodo, jog prezidentas Gitanas Nausėda visiškai rimtai yra nusprendęs užmegzti visavertį dialogą. Bet jau pasigirdo balsų, kad toks dialogas visiškai nebūtinas.
Neseniai interviu televizijai prezidentas išsakė nuomonę, jog nereikėtų skubėti apmokestinti aplinką teršiančių automobilių, nes tai padidintų socialinę atskirtį.
„Automobilių mokestis, kuris yra priklausomas nuo anglies dioksido emisijos, daugelyje Europos valstybių egzistuoja, tačiau jau ne kartą esu sakęs, kad šiandien paimti mokiniškai, vadovėliškai ir pamėginti perkelti tuos automobilių mokesčius, kurie egzistuoja Vakaruose, į Lietuvos dirvą būtų ne tiktai socialiai nejautru, bet tiesiog pavojinga, kadangi turbūt didžiausią mokesčių naštą sumokėtų tie žmonės, kurie važiuoja blogiausiais automobiliais, ir ne dėl to, kad yra, atsiprašau, mazochistai, o dėl to, kad neturi pakankamai pajamų“, – interviu LRT antradienio vakarą sakė G. Nausėda.
Supeikė bankininkas
Tokią prezidento nuostatą iš karto supeikė žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot įtakingo ekonomisto, prezidento išsakyta nuomonė gal ir „populiari, bet labai klaidinga ir net neatsakinga“.
N.Mačiulis priminė, kad Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 9 proc. lyginant su 2005 metais.
„Tačiau kol kas jos (emisijos) visai nesumažėjo, o net išaugo 30 proc! Ir net 57 proc. viso CO2 išmeta keleiviniai automobiliai. Neįvykdžius šių įsipareigojimų, iš valstybės biudžeto gali tekti sumokėti baudas siekiančias iki 50 mln. eurų. Vietoj to, kad šios lėšos būtų panaudotos socialiniai atskirčiai mažinti. Ar tai būtų “socialiai jautru”?“, – klausia N.Mačiulis ir priduria: „Jei nerūpi planetos ateitis ir ką paliksime savo vaikams, galime pagalvoti apie savo kiemą. Greta gresiančių baudų, mes turime užterštą orą, kuriuo kvėpuojame kiekvieną dieną“.
Priežastis – aiški
Kadangi nuo užteršto oro žmonių nepaskiepysi, be abejo, reikia imtis priemonių. Tačiau šiuo atveju tenka atsakyti į klausimą: kas svarbiau – šveresnis oras ar netoli skurdo ribos gyvenančių piliečių padėtis ir ateitis?
Priežastį, kodėl daug tautiečių važinėja aplinką teršiančiais automobiliais, nustatyti nesunku – pigių ir nekokybiškų automobilių populiarumas atspindi Lietuvos gyventojų realią perkamąją galią.
Akivazdu, kad važinėjimas daug anglies dvideginio (CO2) išskiriančiomis transporto priemonėmis nėra laisvas gyventojų pasirinkimas. Dūmijančiais automobilaisi žmonės naudojasi todėl, kad tokio gerovės lygio valstybėje, kaip Lietuva, nusipirkti kokybišką automobilį nemažai daliai piliečių yra finansiškai neįkandama užduotis. Ir ne todėl, kad jie būtų tinginiai ar dykaduoniai pijokai, bet todėl, kad mūsų šalies ekonominė ir socialinė sąranga bei verslo aplinka panaši į 1989 metų gamybos „Opel kadet“, nors valdžios institucijos jau daug metų pabrėžia, kad valstybės orientacinis tikslas – bent jau apynaujis švediškas „Volvo“.
Dūmina visa sistema
Manau, reikėtų pažvelgti plačiau ir nesistebėti, kad 1989 metų laidos „Opel kadet“ labai dūmina. Dūmina ne tik automobiliai, bet ir socialinė atskirtis. Pastaroji išskiria aplinkai daug kenksmingų „medžiagų“ – pilietiškumo degradaciją, paskui kurią velkasi visos kitos bėdos: neatsakingumas, nemokšiškumas, sukčiavimas, vagiliavimas, rezignacija.
Kokią išeitį siūlo N.Mačiulis? Pirkti aplinkos neteršiančius automobilius ir taip saugoti visų sveikatą bei išvengti galimų baudų, kurias gali skirti tarptautinės institucijos.
Tačiau ar įmanoma, kad visuomenė, kuri nesugeba įveikti socialinės atskirties, būtų pajėgį įsigyti tokį kiekį aplinkos neteršiančių automobilių, kurių naudojimas reikšmingai sumažintų CO2 emisijas?
Būtų skaudus smūgis
Kiek vidutiniškai kainuoja aplinkos neteršiantis automobilis? Tokia transporto priemonė turėtų būti bent jau 2010 metų gamybos ir nenudrožta – tai yra išsaugojusi neblogą kokybę. Net pigiausios markės (pavyzdžiui, „Škodos“ ar „WV“) tokio automobilio kaina – apie 5 tūkst. eurų. Kadangi 2010 metų laidos automobilis ilgai nebus kokybiškas, geriau jau pirkti bent kokių 2014 metų gamybos. Kaina labai apytiksliai padidėtų iki 10 tūkst. eurų. Akivaizdu, jog daugumai tokia suma neįkandama, todėl kažin ar realu, kad Lietuvoje, valdžios nurodymu, artimiausiais metais imtų dominuoti aplinkos neteršiantys automobiliai.
Bet įsivaizduokime, kad eilines pajamas gaunantis pilietis pasiryžta saugoti visatos atmosferą ir – ma, jį galas – nusiperka 2015 metų „WV“. Tai būtų rimtas smūgis jo šeimos biudežtui ir jo vaikų ateičiai.
Dėl to, kad neterštų visatos, 2015 metų „WV“ važinėjančiam tautiečiui turbūt tektų gerokai užveržti diržus visiems šeimos nariams. Pavyzdžiui, vaikams pirkti prastesnį maistą, atsisakyti kokio nors lavinimo būrelio ir pan. Sveikesniu oru galbūt kvėpuojantys vaikai turėtų valgyti kaulų masės pagrindu pagamintą šlapianką ir dažnai klausytis tėvų dejonių, koks neteisingas Lietuvoje yra gyvenimas ir valdžia.
Būtų skaudus smūgis
Vadovėliškai pritaikant realybėje Europos Sąjungos direktyvas galima pasiekti groteskiškų rezultatų.
Pavyzdžiui, siekiant įtvirtinti sveikos gyvensenos įgūdžius, gal labai stipriai reikėtų apmokestinti prastos kokybės maistą. Tegul žmonės perka ekologiškus produktus! Nesvarbu, kad jų kaina neatitinka didelės dalies visuomenės perkamosios galios.
Kol ta vadinamoji galia labiau panaši į negalią, tikėtina, jog automobilių išmetamieji vamzdžiai dar ilgai temdys šalies padangę sodriais dūmais ir erzins jautrią bei išpuoselėtą kai kurių sveikos ir kokybiškos gyvensenos propaguotojų uoslę.
