„Nepaprastai svarbu visas šmėklas pastebėti, skirti joms dėmesio ir jas integruoti, nes tai sukuria galimybes mums pažinti save ir tobulėti kaip visuomenei. Tie vaiduokliai, kuriems neskiriamas dėmesys, ima iš tiesų vaidentis“, – teigia Gytis Dovydaitis, dirbtiniu intelektu paremtos instaliacijos „Tremties istorijų generatorius“ bendraautorius. Gyčio ir Igno Dovydaičių bei Mato Gumbino sukurtą instaliaciją bus galima pamatyti, ar, greičiau, patirti „Kaunas 2022“ Istorijų festivalio „Pertrauktas gyvenimas“ metu.
Tarpdisciplininė kūrėjų komanda Istorijų festivalio lankytojams pasiūlys savotišką portalą, nukeliantį į patirtis, kurios šiandien gali atrodyti labai tolimos realybei – Sibiro tremtį, darbą lageriuose. Kaip tai veiks? Jūs atsistosite priešais ekraną, įvesite tam tikrą informaciją ir būsite nufotografuoti, o sistema „įklijuos“ jūsų atvaizdą į archyvinę tremties nuotrauką bei sugeneruos teksto pastraipą, kurioje bus rašomi dirbtinio intelekto algoritmui aktualiais ar tiksliais pasirodę faktai apie menamus jūsų išgyvenimus tremtyje.
„Technologinis instaliacijos pagrindas yra bejausmė dirbtinio intelekto mašina, kuri be jokios empatijos kurs tragiškus tikrovės vaizdus. Tą momentą, kai lankytojas pažvelgs į „veidrodį“, buvusi alternatyvi tikrovė įgaus apčiuopiamą pavidalą“, – sako G. Dovydaitis, projekto kuratorius. Kitaip tariant, per asmeninę patirtį meno instaliacija leis priartėti prie istorijon grimztančių skausmingų mūsų tautos išgyvenimų. Padės jų nepamiršti.
Tremties tema artima asmeniškai
„Norėjom sukurti interaktyvią instaliaciją – ne, kad žmogui pravestų ekskursiją po lagerį ar panašiai, bet kad jis patirtų emocijas. Trėmimai vyko pakankamai neseniai – tai mūsų tėvų ir senelių patirtis, tačiau pastebiu, kad jau atsiranda dezinformacijos, kai teigiama, jog žmonės į Sibirą keliavo savo noru ir panašiai“, – teigia Ignas Dovydaitis, atsakingas už vaizdu pagrįsto dirbtinio intelekto modelio sukūrimą.
Broliams Dovydaičiams tremties tema artima – jų seneliai išgyveno Sibiro tremtį, ypač daug teko patirti Beringo sąsiaurio lageryje dirbusiam seneliui, kur išgyveno tik vienas iš 200 žmonių. „Jau metų metus jaučiau pareigą sukurti kokį nors projektą šia tema, nes matau, kaip deportacijų trauma veikia visą lietuvių kultūrą“, – teigia G. Dovydaitis.
Pasak jo, trėmimai į Sibirą viena ar kita forma vis dar persekioja kiekvieną lietuvį – tai lyg vaiduoklis iš praeities, nuolat gyvenantis šalia mūsų. Tokius vaiduoklius pažinę, juos integravę į savo gyvenimus, pažįstame save geriau, bręstame kaip visuomenė. Instaliacijos kūrėjai mano, jog ji paveikiausia galėtų būti jauniems žmonėms, kuriems tremties laikotarpis yra smarkiai nutolęs nuo jų realybės.
Menas ir technologijos – tos pačios monetos dvi pusės
Nors projektas „Pertraukto gyvenimo istorijos: veidrodis iš amžinojo įšalo. Tremties istorijų generatorius“ yra pirmasis, prie kurio Ignas, Gytis ir Matas dirba trise, kūrėjai tikina, kad jis – tikrai ne paskutinis. Pasak Mato Gumbino, kuris projekte buvo atsakingas už dirbtinio intelekto tekstinio modelio kūrimą, susikalbėti nebuvo sudėtinga – komandoje dirbę programuotojai pakankamai lakios fantazijos, o projekto kuratorius noriai ir imliai domisi techninėmis detalėmis.
„Mano, programinės įrangos inžinieriaus, nuomone, menas ir problemų techninis sprendimas yra kaip dvi monetos pusės, iš kurių vieną, deja, daugelis pražiūri. Juk ir ta pati matematika nėra atrandama, o sukuriama gabių žmonių žiūrinčių į viską nestandartiškai ir kiek abstrakčiau“, – mano M. Gumbinas.
Pasak G. Dovydaičio, nors dažnai pasitaiko, kad į kodą „įlindę“ programuotojai niekada nėra lankęsi šiuolaikinio meno parodoje, o tas parodas ruošiantys menininkai nėra bandę rašyti programinio kodo, šiai trijulei tai negalioja. „Mūsų komandoje informacija ir idėjos teka be pasipriešinimo. Elektroninių medijų amžius reikalauja visuotinio tarpdisciplininio žinojimo. Aš vadovaujuosi „amfibine“ logika ir manau, kad sienos tarp skirtingų disciplinų turėtų būti sugriautos. Būkime amfibijos – vieną dieną su kojomis, kitą – su pelekais, vėliau – su sparnais, nes tik toliu būdu galėsime adekvačiai suvokti pasaulį ir sukurti kažką prasmingo“, – šypsosi Gytis.
Ignas, aktyvus kultūros vartotojas, fantastinių istorijų kūrėjas, nuo mažens įpratęs diskutuoti su broliu įvairiomis kultūrinėmis temomis, jau seniai norėjo įgyvendinti meno projektą. „Menas man suteikia įkvėpimą kūrybai. Kai pamatau, ką yra sukūrę kiti žmonės, tai man leidžia pagalvoti apie tokius dalykus, kurių namie, sėdėdamas prie kompiuterio, neišmąstysi. Žinoma, internete yra daug meninių instaliacijų, bet jeigu ir dirbi prie kompiuterio, ir pramogauji, užsidarai tame pačiame tinkle“, – sako I. Dovydaitis.
Jis priduria, jog norėtų, kad „Tremties istorijų generatoriaus“ instaliacija paskatintų jo kolegas programuotojus jungtis į meninius projektus, išnaudoti dirbtinį intelektą ne technologinių produktų kūrimui, bet meno – kad ir laikino, bet emocinį poveikį darančio – kūrinio sukūrimui.
Miesto istorijos padeda jį pamatyti, „prisijaukinti“ ir pamilti iš naujo
Istorijų pasakojimas interaktyviai, per patirtį – tai vienas iš būdų „prisijaukinti“ vietą, kurioje gyveni, suteikti jai prasmę. Architektas Ch. Norberg-Schulzas rašo: „svetimoje šalyje erdvė yra neutrali, nesusijusi su džiaugsmingais ar liūdnais išgyvenimais. Tik tai erdvei tapus reikšmingų vietų sistema, ji atgyja“. Kad vieta taptų vieta reikia praleisti šiek tiek laiko, įdėti pastangų jai pažinti.
„Anksčiau buvo taip – gyveni Kaune, visi lietuviai, šiek tiek rusų, tarp kurių turėjau ir visai neblogų draugų, bet per daug apie tai, kad Kaunas yra buvęs skirtingų kultūrų centras visai negalvojau. Per praėjusių metų Istorijų festivalį, kai praėjome pro šventorius, pro cerkvę, mečetę, kai pamačiau žemėlapius, kuriuose buvo pavaizduota, kiek čia gyveno skirtingų tautų, nustebau. Būtent tada pradėjau pastebėti Kaune gyvenusių skirtingų kultūrų pėdsakus architektūroje ir aplinkoje“, – prisipažįsta I. Dovydaitis.
Jam, kauniečiui, toks naujai pamatytas miestas tapo įdomesnis – ne tik žalias, bet įvairus, savitas, daugiakultūris, į kurį žinios suneštos iš gausybės vietų. „Šį daugiakultūrį Kauno sluoksnį Sovietų Sąjunga sėkmingai ištrynė. Kol nepradėjau dirbti prie Istorijų festivalio 2018-aisiais, tol jis man nebuvo pažįstamas. Dabar man tai yra tapę gera bendrabūvio iliustracija ir vienu iš įrankių, ginčijantis su nacionalistines pažiūras turinčiais miestiečiais. Mano galva, šia praeitį atsiminti labai svarbu, ypač dabartiniu migracijų laikotarpiu“, – teigia G. Dovydaitis.
Tarpdisciplininė kūrėjų komanda didžiuojasi turėdama progą pasiūlyti savo žvilgsnį į svarbų laikotarpį ne tik Kauno, bet ir kiekvieno lietuvio gyvenimui. Patirtinis pasakojimas, įsiliejantis į daugelį kitų, padės giliau pažinti savo istoriją ir pajusti miestą.
„Kaunas 2022“ organizuojamas Istorijų festivalis „Pertrauktas gyvenimas“ vyksta spalio 8–11 dienomis. Instaliacija „Pertraukto gyvenimo istorijos: veidrodis iš amžinojo įšalo. Tremties istorijų generatorius“ bus aktyvi penktadienį ir šeštadienį – spalio 9 ir 10 dienomis – „Kaunas 2022“ biure adresu Laisvės al. 36. Išbandyti ją bus galima bet kada tarp 12:00 ir 21:00.
