Menas – ne tik puiki galimybė išreikšti save, bet ir, tinkamai pritaikius klinikinėje praktikoje, spręsti žmonių sveikatos problemas. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) viešėjusio psichoterapeuto, Veisenzės (vok. Weiβensee) Berlyno meno universiteto profesoriaus Uwe’o Herrmanno, psichoterapijoje vis daugiau dėmesio skiriama dailės terapijai. Greitai besivystanti terapijos rūšis taikoma sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigose, padeda gydyti įvairius vaikų ir suaugusiųjų psichologinius sutrikimus bei ligas.
Šiandien dailės terapija taikoma daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat – JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitur. Kaip teigia profesorius, dailės terapija šiandien aprėpia ir kitas meno rūšis – muziką, šokį ir judesį, vaidybą.
– Kaip taikoma dailės terapija? Ar įprastą piešimą, tapybą taip pat galima laikyti dailės terapija?
– Dailės terapiją gali taikyti tik šios srities specialistas, turintis terapeutui reikiamų žinių. Jis turi išmanyti psichiatriją, psichoterapiją, meno psichoterapiją, turėti dailės praktikos įgūdžių. Labai svarbu, kad terapeutas gebėtų išmoktą teoriją pritaikyti praktikoje. Tad dailės terapijos specialistai, kuriems būtini aukštos kvalifikacijos įgūdžiai, iš pradžių privalo baigti intensyvų, detalų, profesionalų prižiūrimą mokymo kursą. Tik vėliau įgytas žinias galima taikyti praktikoje.
– Ar visiems žmonėms galima taikyti dailės terapiją? Kada ji veiksmingiausia?
– Dailės terapiją galima taikyti daugeliui žmonių, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, ligos diagnozę, kalbos arba meno supratimą. Ji dažnai taikoma tada, kai žodinės psichoterapijos formos buvo neveiksmingos. Ši terapija padeda, kai pacientų mąstymas yra per daug sutrikęs arba tiesiog neišsivystęs tiek, jog būtų galima taikyti žodinę psichoterapiją. Moksliniai tyrimai rodo, kad psichoze sergantys pacientai dailės terapiją, kartu su psichoterapija ir psichoanalize, vertina geriausiai, todėl ji efektyvi taikant ir individualiai, ir kartu su kitais gydymo metodais.
– Kiek dėmesio šiai terapijai skiria kitos šalys?
– Dailės terapija labiausiai išplėtota Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Per pastaruosius dešimtmečius ji greitai vystėsi ir Nyderlanduose bei Vokietijoje, čia parengiama daug šios srities specialistų, jiems sukuriamos darbo vietos. Vokietijoje, kartu su psichiatriniu ir psichosomatiniu gydymu, visada taikoma ir dailės terapija. Dailės terapija įtraukta į daugelio gydymų gaires, pacientams privalu siūlyti šią terapiją.
Lietuva šioje srityje taip pat labai pažengė. Studijos Kaune (jungtinė LSMU ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) studijų programa „Dailės terapija“ – aut. past.) išsiplėtojo ypač greitai ir per trumpą laiką pasiekė aukštą lygį. Šiuo metu Lietuvoje daugiau dėmesio reikėtų skirti praktikos, įsidarbinimo galimybėms, spręsti darbo užmokesčio ir dailės terapeutų pripažinimo valstybiniu lygiu klausimus. Tačiau ši situacija istoriškai labai panaši į kitų šalių, kuriose dailės terapijos ištakos buvo labai panašios.
– Ar jungtinės LSMU ir VDA dailės terapijos studijos skiriasi nuo studijų Vokietijoje?
– Šios studijos labai panašios į studijas Berlyne – panašus studijų organizavimas, dėstomų dalykų turinys. Abiejose studijų programose vyrauja tas pats – psichodinaminis – požiūris į dailės terapiją. Studentai čia labai įdomūs ir patys susidomėję, įsitraukę, atsidavę studijoms tiek moksliškai, tiek individualiai. Taip pat profesionaliai dirba ir LSMU MA SF Reabilitacijos klinikos lektorė dr. Audronė Brazauskaitė, kuri tarptautiniu lygiu reprezentuoja šią profesiją tiek akademiniu, tiek klinikiniu požiūriu.
– Ką pavyko nuveikti Kaune?
– Kaune su kolegomis pasidalijau žiniomis apie meno terapijos taikymą akliesiems. Esu įsitikinęs, kad mums pavyko užmegzti puikius darbinius santykius su čia esančiais šios srities specialistais, kurie ilgainiui tik stiprės ir leis generuoti naujas idėjas. Smagu, kad LSMU ir VDA pakvietė mane atvykti ir perteikti savo patirtį – sukauptomis žiniomis žadu pasidalyti su savo universitetu bei Vokietijos dailės terapijos bendruomene.
Prof. dr. Uwe’as Herrmannas yra dailės psichoterapeutas, mokslų daktaras, Jungtinės LSMU ir VDA magistro studijų programos „Dailės terapija“ dėstytojas pagal Erasmus+ mainų programą. 2012 metais Londono Goldsmito universitete jis apgynė unikalią daktaro disertaciją, paremtą savo 30-ties metų darbu su nuo gimimo neregiais vaikais ir paaugliais. Profesorius – Veisenzės (vok. Weiβensee) Berlyno meno universiteto magistro studijų programos „Dailės terapija“ vadovaujantysis dėstytojas, atstovas ECARTE (angl. European Consorcium for Arts Therapies Education), atsakingas už mokslo publikacijų koordinavimą.
Lankydamasis Kaune kovo 14 dieną profesorius dalyvavo 5-ojoje tarptautinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Dailės terapija ir asmens sveikata“, kurioje pasidalijo savo žiniomis apie dailės psichoterapiją skaitmeniniame amžiuje. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus apie dailės terapiją skaitė ir kiti šios srities Lietuvos specialistai.
LSMU inf.
