Viešojoje erdvėje ir ypač informacinėse televizijų laidose dažnai parodomi reportažai, kurių metu miestų gatvėse kalbinami praeiviai, pateikiant jiems klausimą, ką jie galvoja apie šildymo kainas. Tai darant, visiškai nepasivarginama įsigilinti, kas yra šildymas, kas yra šiluma ir kas yra jos suvartojimas. Natūralu, kad bene vienintelis atsakymas, kurio sulaukiama – „Oi, brangu! Šildymas tik brangsta ir brangsta!“ Tačiau iš tikrųjų, jau keletą metų Lietuvoje stebima visiškai priešinga tendencija.
Jau nuo 2012 metų, kai Lietuvos šilumos tiekimo įmonės savo šilumos gamybos šaltiniuose pradėjo diegti biokuro deginimo įrenginius, šilumos kaina pradėjo gana sparčiai mažėti.
Maždaug tuo pat metu kai kuriuose miestuose pradėjo atsirasti ir privatūs nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie pastatė savo katilines ir tuo įžiebė dar nematytą konkurencijos kibirkštį. Konkurencijos atsiradimas taip pat padarė įtaką šilumos kainos mažėjimui.
Vien Kauno pavyzdys rodo, kad vidutinė metinė šilumos kaina AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos vartotojams nuo 2012 metų sumažėjo apie 45 proc.
Sumažėjimas aiškiausiai matosi kai lyginami tie patys atskirų metų mėnesiai. Pavyzdžiui, jei palyginsime šilumos kainas Kaune 2012 – 2017 metų sausio mėnesiais, akivaizdžiai pamatysime, kad sumažėjimas nuo 2012 metų sudaro apie 37 proc. (pavaizduota grafike).
Tai yra skaičiai, kuriuos kiekvienas vartotojas gali lengvai pasitikrinti savo gaunamose sąskaitose, jei tik turi jas išsaugojęs.
Sumažėjimas akivaizdžiai matosi ir tuomet, kai lyginame šilumos kainas Kaune keleto to paties laikotarpio šildymo sezonų metu (ct/kWh be PVM):
Tačiau šilumos, kaip ir kiekvieno produkto kaina gali ne tik mažėti. Kaune ji jau pasiekė lygį, kuomet ženklesnis sumažėjimas būtų galimas tik reikšmingai atpigus kurui ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainai. Šiuo metu šilumos kaina svyruoja apie 4 – 5 ct/kWh lygį. Grafike parodyta šilumos kaina Kaune 2016 metais:
Pastarajame grafike galime pastebėti, kad atskirais mėnesiais šilumos kaina ne vien tik mažėja, bet ir padidėja. Taip yra dėl to, kad kinta kuro, iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos bei kitų išteklių kainos, o pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką, keičiantis kuro bei kitų išteklių kainoms, šilumos kaina turi būti perskaičiuojama kas mėnesį. Grafike parodyta vidutinė iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos ir biokuro kaina 2016 metais:
Šiluma šiuo metu yra vienas iš nedaugelio produktų, kurio kaina kinta perskaičiuojama kas mėnesį. Net maisto produktų kainos parduotuvių lentynose nesikeičia taip dažnai.
Pagal metodiką, šilumos kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis šilumos tiekėjo sąnaudomis. Į šias sąnaudas įtraukiamos ne tik išlaidos kurui, šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigyti, bet ir kitos sąnaudos: šilumos vamzdynų eksploatavimo, remonto, investicijų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą, darbuotojų darbo užmokesčio, mokesčių ir kitos būtinosios sąnaudos.
Kasmet, perskaičiuojant šilumos kainas, VKEKK tikrina, ar šilumos tiekėjai neuždirbo daugiau investicijų grąžos, nei įskaičiuota į šilumos kainą. Jei šilumos tiekėjas uždirbo daugiau investicijų grąžos, nei leidžiama, ateinančio laikotarpio šilumos kaina mažinama. Jei uždirbo mažiau, t.y. gavo mažesnę investicijų grąžą, šilumos kaina nedidinama.
Tačiau, kalbėdami apie šilumos kainas, žmonės dažniausiai turi omenyje sąskaitų dydžius. Ir dažnai net nesigilinama, kad tai yra sąskaita už suvartotą šilumą. T. y., už tam tikrą šilumos kiekį, kurį pats žmogus suvartojo. Paryškintas skaičius sąskaitoje yra suvartoto šilumos kiekio ir šilumos vieneto kainos sandauga.
Labai dažnai žmonės neįvertina, kiek šilumos jie suvartojo patalpoms šildyti, kiek karštam vandeniui paruošti (deklaruojama su karšto vandens skaitiklio rodmenimis), kiek buvo suvartota karšto vandens temperatūrai palaikyti. Tačiau dažniausiai visa tai tiesiog būna įvardijama „šildymo kaina“.
Sąskaitų dydžius galima sumažinti visiems žinomais būdais. Tam reikia pačių žmonių iniciatyvos imtis atnaujinti savo gyvenamuosius namus, tačiau daugelis apie tai nenori girdėti. Tuomet dažnai pasirenkamas lengvesnis kelias – pasakyti, kad šilumos tiekėjai nemažina „šildymo kainų“.
Kad sužinotumėte, kokia šiuo metu yra (ar anksčiau buvo) Jūsų vartojamos šilumos kaina, Jūsų name suvartotos šilumos kiekiai, kad galėtumėte patogiu būdu gauti elektronines sąskaitas, AB „Kauno energija“ maloniai kviečia apsilankyti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt ir jos skyriuose „Gyventojams“ bei „Verslui“ sužinoti visą Jus dominančią informaciją.