Savarankiškas darbas šiandien jau seniai nebėra išimtis. Individuali veikla, verslo liudijimas, civilinės sutartys ar pajamos iš nuomos daugeliui tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Vis dėlto, kai prireikia finansavimo didesniems gyvenimo planams – būstui, automobiliui ar kitoms svarbioms reikmėms – savarankiškai dirbantys žmonės dažnai susiduria su didesniais iššūkiais nei dirbantieji pagal darbo sutartį. Tai nereiškia, kad paskola jiems nepasiekiama, tačiau procesas reikalauja daugiau pasiruošimo, kantrybės ir aiškumo.
Kas gali pretenduoti į paskolą dirbant savarankiškai
Finansų įstaigos savarankišką veiklą vertina plačiau nei vien tik individualios veiklos pažymą. Paskolos galimybė aktuali asmenims, kurie pajamas gauna įvairiomis savarankiško darbo formomis: dirbantiems pagal IDV pažymą, verslo liudijimą, civilinių paslaugų sutartį, taip pat mažųjų bendrijų vadovams ar nariams bei tiems, kurie gauna pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos. Svarbiausia sąlyga – veikla turi būti vykdoma ne trumpiau nei 12 mėnesių, o pajamos bent kartą oficialiai deklaruotos.
Šis laikotarpis nėra atsitiktinis. Jis leidžia kreditoriui objektyviau įvertinti pajamų tvarumą, sezoniškumą ir bendrą finansinį stabilumą. Būtent čia savarankiškai dirbantys dažnai ir „pralaimi“ samdomiems darbuotojams, kurių pajamos vertinamos per trumpesnį laikotarpį.
Kodėl savarankiškų pajamų vertinimas griežtesnis
Pagrindinė priežastis – pajamų nepastovumas. Savarankiška veikla dažnai reiškia kintančius mėnesinius rezultatus: vieną mėnesį pajamos gali būti aukštos, kitą – ženkliai mažesnės. Kreditoriams tai signalizuoja didesnę riziką, net jei bendras metinis uždarbis yra pakankamas paskolos įmokoms padengti.
Papildomą sudėtingumą sukuria ir dokumentacija. Skirtingai nei dirbant pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbantys asmenys turi pagrįsti ne tik pajamas, bet ir pačią veiklą. Tai reiškia daugiau pateikiamų dokumentų ir ilgesnį vertinimo procesą. Pavyzdžiui, paskola dirbant su verslo liudijimu dažnai reikalauja detalesnio veiklos pobūdžio ir pajamų reguliarumo paaiškinimo, nes ši veiklos forma neretai siejama su sezoniškumu.
Kuo paskola su individualia veikla skiriasi nuo kitų paskolų
Skirtumai atsiranda keliose srityse: vertinimo laikotarpyje, dokumentų apimtyje ir sprendimo priėmimo trukmėje. Jei dirbant pagal darbo sutartį dažnai pakanka asmens dokumento ir trumpesnės pajamų analizės, savarankiškai dirbantiems tenka pateikti daugiau informacijos. Tai apima veiklos pagrindimo dokumentus, finansinius įrašus ir oficialias deklaracijas.
Vienoje pastraipoje galima išskirti pagrindinius dokumentus, kurie dažniausiai reikalingi savarankiškai dirbantiems:
- individualios veiklos pažyma, verslo liudijimas arba MB dokumentai
- pajamų–išlaidų apskaitos žurnalai
- banko sąskaitų išrašai
- GPM deklaracijos už paskutinius metus
- NT nuomos sutartys ir nuosavybės dokumentai, jei pajamos gaunamos iš nuomos
Šie dokumentai leidžia kreditoriui įvertinti ne tik pajamas, bet ir jų kilmę bei tęstinumą.
Kokiems poreikiams savarankiškai dirbantieji dažniausiai skolinasi
Nepaisant veiklos formos, poreikiai dažniausiai nesiskiria. Vieni aktualiausių – būsto įsigijimas, statyba ar remontas, automobilio pirkimas ar remontas, vartojimo paskolos asmeninėms reikmėms bei turimų įsipareigojimų refinansavimas. Skirtumas tas, kad savarankiškai dirbantiems šie sprendimai dažniau reikalauja ilgesnio planavimo.
Pavyzdžiui, būsto paskola su individualia veikla leidžia nelaukti, kol atsiras „ideali“ rinka ar bus sukaupta visa suma, tačiau kartu reikalauja labai atsakingo savo galimybių įsivertinimo. Tas pats galioja ir automobiliui ar vartojimo kreditui – svarbu ne tik gauti finansavimą, bet ir užtikrinti, kad įsipareigojimai išliks pakeliami ir mažesnių pajamų laikotarpiais.
Kodėl pasiruošimas yra lemiamas veiksnys
Nors paskolos su individualia veikla procesas objektyviai sudėtingesnis, didelė dalis sėkmės priklauso nuo paties asmens. Reguliarios ir deklaruotos pajamos, tvarkinga apskaita, aiškiai apibrėžta veikla ir gera kredito istorija ženkliai padidina tikimybę gauti palankų pasiūlymą.
Svarbu suprasti, kad kreditorius vertina ne tik skaičius, bet ir bendrą vaizdą: kaip žmogus planuoja finansus, ar suvokia sezoniškumo rizikas, ar turi rezervų. Tokiais atvejais individualus požiūris leidžia pritaikyti sprendimą prie realios situacijos, o ne vertinti pagal vieną šabloną.
