Turbūt niekas negalėtų paneigti – daugiabučių namų bendruomenių atstovai yra tie žmonės, kurie bene kasdien sprendžia įvairiausias problemas, su kuriomis susiduria gyventojai. Galimybė modernizuoti savo būstą – viena iš aktualiausių temų, kuria jiems tenka kalbėti.
Vis tik namo atnaujinimas – sudėtingas procesas, kurį neretai yra apsupę įvairūs realybės neatitinkantys mitai. Todėl Kauno savivaldybė ir Kauno busto modernizavimo agentūra (KBMA) vakar bendruomenių atstovus sukvietė į seminarą: „Daugiabučių namų modernizavimas: ką turėtų žinoti bendruomenių atstovai?“.
Seminaro metu dalyviai galėjo pasisemti išties labai vertingų teorinių žinių, atnaujinti jau turimą informaciją bei sužinoti daugiau apie šiuo metu galiojančias valstybės paramos sąlygas namo modernizacijai.
Seminaro tikslas – užtikrinti, kad neliktų neatsakytų klausimų
KBMA specialistai Kauno senųjų mikrorajonų gyventojus kiekvieną savaitę kviečia į susitikimus. Pernai jų buvo surengta bene 300! Tačiau bendruomenių atstovai – tie žmonės, kurie į pastato atnaujinimo temą nori gilintis išsamiau, turi labai konkrečių klausimų bei pastebėjimų. Dėl šios priežasties jie ir buvo pakviesti dalyvauti seminare, skirtame tik jiems.
„Labai smagu šiandien matyti tiek pažįstamų veidų. Mūsų agentūros specialistai yra bendravę su daugeliu jūsų, tačiau šiandien, tikiu, žengsime dar vieną žingsnį pokyčių link. Esame labai atvira institucija – visada laukiame jūsų klausimų, išklausome nuomonių bei mielai diskutuojame namo atnaujinimo klausimais. Ačiū, kad taip aktyviai atstovaujate savo bendruomenėms“, – teigė KBMA vadovė Ieva Šakalienė.
Seminaro metu žiniomis dalinosi net keturi pranešėjai. Dalyviai galėjo pagilinti žinias bei daugiau sužinoti apie daugiabučių namų defektus ir ilgaamžiškumą, o taip pat išgirsti apie kuriamo Pastatų duomenų banko rezultatų įtaką pastato modernizacijos procesui. Jie klausėsi itin naudingos informacijos apie namo atnaujinimą administraciniu požiūriu bei galėjo sužinoti, su kokiomis naudomis bei rizikomis, tikėtina, jiems gali tekti susidurti. Bendruomenių atstovams buvo atsakyta ir į aktualų bei dažną klausimą – tai modernizuotame ar nemodernizuotame name esantį butą parduoti lengviau?
Po ekspertų paruoštų pranešimų laukė antroji seminaro dalis – asmeninės konsultacijos su KBMA specialistais. Agentūros atstovai kiekvienam pageidaujančiam skyrė laiko, pakomentavo individualią namo ar namų grupės kiemo situaciją, atsakė į klausimus apie programą „(R)evoliucija“.
Daugiabutis – lyg automobilis, kuriuo rūpintis reikia nuolat
Apie daugiabučių namų defektus bei ilgaamžiškumą seminaro dalyviams pasakojo Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkas dr. Mindaugas Augonis. Jis teigė, kad daugiabutis – lyg automobilis, kuriuo reikia rūpintis bei jį prižiūrėti.
„Kalbant apie dažniausius namų defektus, tai svarbiausia rasti jų priežastis. Pavyzdžiui, sienų defektai neretai atsiranda dėl pastato pamatų sėdimo“, – aiškino jis.
Ekspertas papasakojo apie pastato pamatų sėdimo priežastis bei paaiškino, ką susidūrus su šia problema reikėtų daryti.
„Atsiradę defektai gali būti sutvarkomi namo atnaujinimo metu. Modernizuojant daugiabutį yra sustabdomas sienų plyšimas, taip pat sienos apsaugomos nuo išorinio poveikio. Tokiu būdu namo eksploatacijos laikos ilgėja“, – pasakojo jis.
Seminaro dalyviams dr. M. Augonis linkėjo atsakingai prižiūrėti savo namus bei modernizacijos neatlikti drėgnu oru.
Sukūrė būdą, kuris leis nustatyti pastato būklę
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkė dr. Jurga Kumžienė susirinkusiems seminaro dalyviams papasakojo apie kuriamo Pastatų duomenų banko rezultatų įtaką pastato modernizacijos procesui.
„Šio projekto tikslas – užtikrinti efektyvesnį bei duomenimis grįstą su pastatų modernizavimu bei priežiūra susijusių sprendinių priėmimą, skatinant renovacijos procesus“, – aiškino mokslininkė.
Anot jos, šis projektas padės nustatyti pastato būklę, pagal kurią bus galima spręsti, ar reikalinga jam yra modernizacija.
„Pastatai turėtų tarnauti 50 metų. Tačiau jiems naudojamos skirtingos medžiagos, todėl natūralu, kad jos ir tarnauja skirtingą laikotarpį“, – teigė pranešėja.
Dr. J. Kumžienė seminaro dalyviams sakė, kad tikisi, kad šis, mokslininkų sukurtas „įrankis“, palengvins darbus, optimizuos procesus bei padės skatinti modernizaciją.
Privati nuosavybė visada reikalauja investicijų
Daugiabučių namų bendruomenių atstovams buvo suteikta daug vertingos informacijos apie pastato atnaujinimą administraciniu požiūriu. Apie naudas ir rizikas pasakojo ekonomistas, finansų ir ekonominių procesų valdymo vadovas, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) ekspertas Edvinas Bindokas.
„Daugiabutis namas – privati nuosavybė. Neretai žmonės mano, kad jų butas priklauso jiems, tačiau tai, kas už jo ribų, priklauso kažkam kitam. Tačiau juk tai – netiesa“, – sakė ekspertas.
Dalyviams jis daugiau papasakojo apie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, išdėstė šios programos privalumus, suteikė naudingos informacijos apie valstybės paramą, skirtą investuojantiems į savo daugiabučio sutvarkymą.
„Parama visada keičiasi, vyksta pertvarkos. Tačiau tendencija ta, kad parama nėra didėjanti. Šiandien dienai nustatytas fiksuoto įkainio modelis“, – aiškino specialistas.
Vis tik jis sakė nujaučiantis, kad parama gali ir toliau mažėti. Todėl iniciatyvius gyventojus jis ragino pasidomėti pastato atnaujinimo galimybėmis bei siekti geriausių rezultatų.
Modernizuotą būstą parduoti lengviau ir uždirbti galima daugiau
Natūralu, kad visi žmonės nori, kad jų būsto vertė augtų, o reikalui esant butą būtų galima parduoti už itin gerą kainą. Apie skirtumus, parduodant modernizuotą ir nemodernizuotą butą seminaro dalyviams pasakojo „Capital Kaunas“ rinkodaros vadovas Paulius Kukenys.
„Būstų pirkimas pandemijos metu buvo sumažėjęs, tačiau šiuo metu jis vėl yra išaugęs. Tačiau galima išskirti, kad naujai sutvarkytas butas, nors ir senos statybos, visuomet yra brangesnis. Vis tik statistika tokia, kad tik 13 proc. visų siūlomų butų yra modernizuoti“, – teigė specialistas.
Anot jo, taip yra todėl, kad sutvarkytą būstą modernizuotame name žmonės yra mažiau linkę parduoti. Ir nors pirkėjams yra svarbiausia būsto kaina, jie taip pat didelį dėmesį kreipia į vietą, kurioje namas yra bei jo įrengimą.
„Svarbi ir pastato modernizacija. Jei namas neatnaujintas, žmonės klausia, ar tai bus daroma ir kada“, – dalinosi P. Kukenys.
Individualios konsultacijos – geriausias būdas išklausyti kiekvieną dalyvį
Po pranešimų seminaro dalyviai skirstytis neskubėjo. KBMA atstovai juos pakvietė individualiai pasikonsultuoti su specialistais dėl jų namo, namų grupės ar kiemo.
„Jau ne pirmąjį kartą įsitikinome, kad individualios konsultacijos – geriausias būdas kiekvienam dalyviui skirti maksimaliai daug laiko. Juk jų nedomina kitų gyventojų ar namų bėdos, jie nori pasikalbėti apie save. Todėl KBMA specialistai konsultacijų metu atsakė į daugybę klausimų, patarė ar net nukreipė į kitas institucijas, jei jos gali padėti išspręsti jų problemas“, – teigė agentūros vadovė I. Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad tokio pobūdžio renginių ateityje planuojama rengti daugiau. Jų nauda – akivaizdi, mat bendruomenių atstovai džiaugiasi išgirdę daug naudingos informacijos bei galėdami pasitarti su specialistais.
„Aktyvius Kauno miesto gyventojus raginu visuomet, turint klausimų, kreiptis į KBMA specialistus. Naudinga informacija apie būsto modernizavimą, programą „(R)evoliucija“ bei planuojamus renginius nuolat dalinamės ir mūsų internetinėje svetainėje jei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Raginu sekti naujienas bei aktyviai su mumis bendradarbiauti“, – sakė I. Šakalienė.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.