Kremlius kare prieš Ukrainą ciniškai naudoja religinį argumentą. Apie tai patyrusio analitiko tekstas.
Maskva vėl naudoja musulmonų dvasines savivaldas (MSD) – Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungos įsteigtus islamo bendruomenės priežiūros organus – pagrindiniam tikslui, dėl kurio jos buvo įsteigtos mobilizuoti musulmonus – kovai su užsienio priešu. Jei kas nors ir yra svarbu, tai MSD vaidmuo Maskvos kare prieš Ukrainą. Jis dabar yra dar svarbesnis nei kare prieš nacistinę Vokietiją. Kremlius pasirinko verbavimui nerusiškas vietoves su neturtingesniais Rusijos žmonėmis. Kam to reikia? Kad išlaikytų normalumo įspūdį tarp didžiųjų miestų gyventojų (žr. EDM, 2022 m. liepos 14 d.).
MSD vaidmuo išsiplėtė ir apima daugiau užduočių nei Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar tai apima jaunų musulmonų verbavimą, pagalbos ir amunicijos siuntimą į frontą, vidaus susirėmimų tarp musulmonų ir nemusulmonų karių lauke ribojimą bei musulmonų pykčio dėl didėjančio jų žūčių kovose skaičiaus slopinimą (12-kanal.ru, 2023 m. rugpjūčio 18 d.). Nuomonės apie MSD sėkmę vykdant šias užduotis buvo nevienareikšmės, tačiau Maskvos sprendimas pasikliauti jais atspindi tiek pačios Rusijos vyriausybės administracinį silpnumą, tiek šių nuorodų svarbą.
MSD Rusijos Federacijoje atsirado dėl trijų ankstesnių įvykių.
Pirma, caro laikais buvo bandoma sukurti administracinę hierarchiją tikėjimui, kuris kanoniškai tokios hierarchijos neturėjo.
Antra, 1917 m. Visos Rusijos musulmonų suvažiavimas paragino sukurti institucijas, kurios galėtų atstovauti tikintiesiems santykiuose su Rusijos valstybe.
Trečia, anksčiau šias institucijas slopinęs, buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas Antrojo pasaulinio karo metais jas atkūrė, idant padėtų mobilizuoti musulmonus kovai prieš vokiečių invazija (Millard Tatar, 2023 m. lapkričio 16 d.).
—–
Nuo sovietmečio pabaigos šių grupių skaičius išaugo. Šiuo metu egzistuoja beveik 100 regioninių MSD ir pustuzinis „super“ MSD, kurios turi sau pavaldžias struktūras regionuose (Window on Eurasia, April 24, 2020). Tačiau, didėjant grupuočių skaičiui, MSD reikšmė mažėjo. Taip atsitiko todėl, kad Rusijos valstybė sugebėjo jas atmesti kaip nereikšmingas arba supriešinti grupes tarpusavyje.
Tuo pat metu atskiros parapijos neretai pasirenka savo kelią. Dabar, dėl Rusijos karo Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atgaivino MSD paskirtį, dėl kurios Stalinas jas sukūrė. Jei taip atsitiks, Putino naudojimasis MSD gali duoti atvirkštinį efektą ir leisti joms kilti rimtu iššūkiu Rusijai.
Nuo pat savo atviro karo Ukrainoje pradžios V. Putinas pasirinko kariuomenę telkti pirmiausia nerusiškose respublikose ir skurdesniuose Rusijos regionuose (žr. EDM, 2020 m. kovo 1 d., balandžio 4, 9, 16, liepos 16 d.).
Šie nuo Maskvos nutolę regionai leidžia jam išlaikyti fikciją, kad miestuose, kuriuose gyvena trys ketvirtadaliai gyventojų, viskas lieka taip, kaip buvo iki konflikto.
Beveik be išimties veikiančios MSD yra panašios į kitas vadinamųjų keturių tradicinių Rusijos Federacijos religijų – Rusijos stačiatikybės, islamo, judaizmo ir budizmo – institucijas, kurios paskelbė pareiškimus, remiančius karą. Tačiau Rusijos religinės organizacijos, išskyrus Rusijos stačiatikių bažnyčią, iki pastarojo meto palyginti nedaug rėmė karo veiksmus (Window on Eurasia, 2022 m. birželio 3 d.).
Tačiau Rusijos budistų bendruomenė yra viena iš nedaugelio Rusijos organizacijų, kuri netgi pasmerkė karą (žr. Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas, 2022 m. spalio 3 d.).
Situacija pradeda keistis, pirmiausia tarp musulmonų hierarchų, kur verbavimas ir žuvusiųjų kovose skaičius vienam gyventojui yra didžiausias, o tai lemia viešosios nuomonės pokyčius.
Tatarstane ir Šiaurės Kaukaze – šiuo atžvilgiu – įvyko svarbiausi poslinkiai. Tatarstane, dominuojančioje Vidurio Volgos regiono respublikoje, muftijus įsteigė naują pavaduotojo etatą, kuris prižiūrės įvairiapusę institucijos veiklą, susijusią su „specialiąja karine operacija“ (Novyje Izvestija, spalio 8 d.). Šiaurės Kaukaze čečėnų lyderis Ramzanas Kadyrovas (Rusijos statytinis) pretenduojantis į svarbų karinį vaidmenį Ukrainoje, paskyrė savo žmogų regiono MSD – Šiaurės Kaukazo musulmonų koordinacinio centro – vadovu.
Galima tikėtis, kad iš šių pareigų Čečėnijos aukščiausiasis muftijus Salahas Mežijevas sieks, jog kare Ukrainoje labiau dalyvautų ir kitos šio regiono dalys (Window on Eurasia, spalio 5 d.; Nezavisimaja Gazeta, spalio 1 d.; KavkasUzel.eu, spalio 1 d.).
Naujasis susitarimas Tatarstane yra kritiškesnis, nes šio regiono veiksmai paprastai yra precedentas MSD kitur. Laikraštis „Novyje izvestija“ nurodo, kad „Tatarstano [MSD] nuo pat specialiosios karinės operacijos pradžios dalyvavo remiant Ukrainoje kovojančius Rusijos musulmonus.
Tatarstano muftijus Kamilis Samigulinas septynis kartus lankėsi fronte. Naujasis jo pavaduotojas, kuris bus atsakingas už paramą šeimoms ir patiems kariams, atsargų siuntimą į frontą ir amunicijos gamybos priežiūrą“ (Novyje Izvestija, spalio 8 d.). Tai nėra menki dalykai, atsižvelgiant į Maskvos prioritetus artėjant trečiosioms Putino išplėsto karo Ukrainoje metinėms. Visgi, šis viešas pasisakymas užgožia naujai atgaivintai Tatarstano MSD keliamus uždavinius.
Kaip ir kitos, nuo Maskvos nutolusios federalinės teritorijos, Tatarstanas stipriai spaudžiamas verbuoti daugiau vyrų ir siųsti juos į frontą. Regiono MSD padės, bet sukurs ir dvi kitas problemas, kurios gali būti dar lemtingesnės. MSD vadovo pavaduotojas glaudžiai bendradarbiaus su Ukrainoje kariaujančiais Tatarstano piliečiais, siekdamas apriboti jų ir kitų tautybių karių susidūrimus, kurie mažina dalinių efektyvumą („Window on Eurasia“, 2022 m. liepos 30 d.).
Naujasis muftijaus pavaduotojas ir jo štabas taip pat patirs didėjančią Tatarstano gyventojų žūčių kovose Ukrainoje bangą. Šios mirtys, kurių dabar yra beprecedentis skaičius, sukėlė didėjantį pyktį dėl karo, galiausiai galintį sukelti antikarinius protestus (Idelreal.org, rugsėjo 30 d., spalio 3 d.).
Dėl neatidėliotinų Maskvos poreikių ji aiškiai tikisi, kad MSD sugebės įvykdyti visas užduotis, tačiau ji taip pat turi pagrindo baimintis kokios nors MSD sėkmės, jei pastaroji galėtų padėti sustiprinti naują musulmonų judėjimą šalyje.
Tokiu atveju Maskva greičiausiai griebtųsi savo tradicinės „skaldyk ir valdyk“ strategijos, tačiau, tai darydama tai, ji gali pastebėti, kad trumpuoju laikotarpiu praras daugiau, nei gali sau leisti. Tai ypač tikėtina, atsižvelgiant į trumpą laikotarpį, kurį Putinas ir jo komanda yra pasirinkę Ukrainos okupaciją ir daugeliu kitų klausimų.
Eurasia Daily Monitor