Šiandien, 12.23 val. Lietuvos laiku, iš Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje, JAV kompanijos „Shift4“ įkūrėjas ir vadovas Jaredas Isaacmanas kartu su trijų civilių įgula pakilo į penkių dienų misiją „Polaris Dawn“. Jos metu pirmą kartą per žmonijos istoriją neprofesionalūs astronautai pasieks 1 400 km aukštį, įžengs į atvirą kosmosą, išbandys naujus kostiumus bei atliks ne vieną svarbų mokslinį tyrimą.
Istorinio skrydžio startą „Shift4“ padalinyje Vilniuje stebėjo ir daugiau nei 600 J. Isaacman kolegų, kurie jau antrą kartą išlydėjo savo vadovą į kosminę misiją. Prieš dvejus metus savo pirmoje misijoje „Inspiration4“ į rekordinį – 590 km. aukštį – jis tuomet išskraidino ir Lietuvos Trispalvę.
Rekordiškai sudėtinga misija
Ankstų rytą JAV laiku startavusi „Polaris Dawn“ misija į kosmoso istoriją bus įrašyta dėl kelių priežasčių. Erdvėlaivis pakils net į 1400 km aukštį, o 700 km aukštyje bus įgyvendintas pirmasis komercinio kosminio laivo įgulos narių išėjimas į atvirą kosmosą. Palyginimui, Tarptautinė kosmoso stotis nuo Žemės yra nutolusi daugiau nei 400 km.
„Kiek teko bendrauti su kosminių misijų dalyviais, šią misiją jie vadina išskirtiniu įvykiu. Bus atlikti svarbūs eksperimentai, skirti kosminio ryšio ir astronautų sveikatos tyrimams. Tai svarbu būsimoms Mėnulio bei Marso misijoms“, – sako Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
„SpaceX Crew Dragon“ kapsulėje J. Isaacmanas su savo artimu bičiuliu, buvusiu karinių oro pajėgų pilotu Scottu Poteetu ir „SpaceX“ inžinierėmis Anna Menon bei Sarah Gillis, kartu einančia ir įgulos medicinos specialistės pareigas, praleis penkias dienas. Jie pakils į tokį aukštį, kokiame žmogus nebuvo nuo pat NASA „Apollo“ programos pabaigos praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Kilni misija – padėti sergantiems vaikams
Pirmoji skrydžio pakilimo data buvo numatyta rugpjūčio 26 d., tačiau tai dėl techninių kliūčių, tai dėl netinkamų oro sąlygų skrydis buvo vis atidedamas. „Shift4 Payments Lithuania“ vadovas Tadas Vizgirda savo vadovo skrydį gyvai stebėti buvo pakviestas į Kenedžio kosminių skrydžių centrą Floridoje, tačiau vis atidedant pakilimus, sugrįžo misiją stebėti į Lietuvą.
„Neabejoju, kad ši „Polaris Dawn“ civilių misija bus įtraukta į ateinančių kartų vadovėlius kaip įkvepiantis pavyzdys, kiek gali įveikti žmogus, vedamas uždegančios svajonės. Didelė garbė ir įkvėpimas kiekvienam iš mūsų „Shift4“ komandoje turėti tokį vadovą, kuris, nepaisydamas didelės rizikos, siekia ne tik atlikti svarbius mokslinius tyrinėjimus kosmose, bet ir puoselėja kilnią misiją Žemėje – remti vaikų vėžinių susirgimų ligoninę Memfyje“, – pasakojo T. Vizgirda.
Isaacmano vadovaujamos pirmosios misijos „Inspiration4“ metu buvo surinkta per 250 mln. JAV dolerių Šv. Judo vaikų tiriamajai ligoninei (St. Jude Childrens Research Hospital) paremti.
Grožėtis Žemės vaizdais iš kosmoso nebus kada
„Beprotiška ir rizikinga misija radiacijos juostoje“, – taip naująją misiją, kuriai rengtasi beveik trejus metus, įvardija pasaulio žiniasklaida. Tačiau „Polaris Dawn“ įgula susitelkusi ne į jai kylančius pavojus, o į tyrimus, kuriuos ji atliks skrydžio metu.
„Polaris Dawn“ tikslas – pasinaudojant didžiausia „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ galia pakilti į Van Aleno radiacijos juostą, esančią kone dvigubai aukščiau nei Tarptautinė kosminė stotis ir testuoti „SpaceX“ sukurtas naujas technologijas tolimiems kosmoso skrydžiams, taip pat atlikti daug svarbių medicinos mokslinių tyrimų.
Ši įgula pirmoji išbandys lazerio veikimu grindžiamą palydovinį interneto ryšį „Starlink“ kosmose, todėl bus gauta vertingų duomenų būsimoms kosminių ryšių sistemoms, būtinoms vykdant planuojamas Elono Musko įsteigtos JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“ misijas į Mėnulį, Marsą ir dar toliau.
Skriedama per Van Alleno spinduliuotės juostą, „Polaris Dawn“ įgula taip pat atliks mokslinius medicinos tyrimus, kuriais bus siekiama geriau suprasti, kaip spinduliuotė kosmose veikia žmogaus kūną.
Taip pat bus atliekami tyrimai, susiję su kosminių skrydžių metu patiriamu regėjimo sutrikimo sindromu (angl. Spaceflight associated neuro-ocular syndrome, SANS) – viena iš didžiausių rizikų, kylančių žmonių sveikatai ilgalaikių kosminių skrydžių metu. Ultragarso poveikio veninei oro embolijai (VOE) tyrimais bus prisidedama prie dekompresinės ligos gydymo tiek kosmose, tiek Žemėje.
Pirmieji civiliai istorijoje žengs į atvirą kosmosą
„Polaris Dawn“ įeis į istoriją kaip pirmoji žmonijos istorijoje privati komercinė misija, kurios metu civiliai išeis į atvirą kosmosą.
Misijos vadas J. Isaacmanas ir įgulos narė S. Gillis tai atliks maždaug 700 km aukštyje nuo Žemės, dėvėdami specialius, didesnį mobilumą užtikrinančius „SpaceX“ EVA (angl. Extravehicular Activity) kostiumus su moderniausiu šalmo ekranu (HUD) ir kamera. Šie kostiumai buvo sukurti per pustrečių metų naudojant inovatyvias medžiagas ir atliekant daugybę tyrimų.
Tyrimai bus atliekami ir pirmojo komercinio pasivaikščiojimo kosmose metu: gautų duomenų pagrindu „SpaceX“ toliau tobulins savo kuriamą kostiumą, kad prasidėjus bazės Mėnulyje ir miesto Marse statyboms jis taptų patogia ir patikima apranga bet kokio sudėjimo žmogui ilgų ateities tarpplanetinių kelionių metu.
„SpaceX Crew Dragon“ nėra specialios dekompresijos kameros astronautams, išeinantiems į atvirą kosmosą: čia bus taikomas naujoviškas metodas. Beveik dvi paras kabinoje bus lėtai mažinamas slėgis ir didinama deguonies koncentracija, kol galiausiai astronautų kraujyje nebeliks atvirame kosmose VOE (veninę oro emboliją) galinčio sukelti azoto ir jie galės išeiti į kosmosą. Čia astronautus saugos tik naujieji EVA kostiumai, gyvybiškai būtinas oras cirkuliuos keliomis prie kostiumų pritvirtintomis ilgomis jungtimis, susietomis su erdvėlaiviu.
„SpaceX“ kūrėjų komanda, stengdamasi iki minimumo sumažinti šios misijos riziką ir pasiruošti visiems galimiems iššūkiams, atliko galybę bandymų, buvo patikrintas ir paties erdvėlaivio bei jo avionikos atsparumas didžiulei radiacijai.
Visą gyvenimą puoselėtai svajonei lemta išsipildyti
„Polaris Dawn“ misijos vadovas J. Isaacmanas, kompanijos „Shift4“ įkūrėjas, yra reaktyvinio lėktuvo pilotas. J. Isaacmanui rūpi ne tik pakartoti tai, ką patyrė profesionalūs astronautai: jis siekia tobulinti kosmoso technologijas, prisidėti prie jų kūrimo finansavimo ir asmeniškai rizikuoja testuoti jas ten, kur jos ir turi veikti – negailestingoje kosmoso erdvėje.
Be bendrovės „SpaceX“, misija „Polaris Dawn“ vykdoma bendradarbiaujant ir su Kosmoso sveikatos tyrimų institutu (TRISH), Boulderio miesto universitetu „BioServe Space Technologies“ Kolorado valstijoje, Embry-Riddle aeronautikos universiteto Kosmoso technologijų laboratorija, aukštąja medicinos mokykla „Weill Cornell Medicine“, Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorija, Ramiojo vandenyno Šiaurės vakarų nacionaline laboratorija ir JAV karinių oro pajėgų akademija.
Išsamesnė informacija apie misiją ir įgulą pateikiama https://polarisprogram.com
