Šių Vasario 16-ąją priimtų mūsų valstybės pamatinių konstitucinių aktų signatarus skiria 31 metai, tačiau jų paskelbtos Lietuvos valstybės esmę išreiškiančios vertybės yra tos pačios.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas yra šiuolaikinės Lietuvos valstybės gimimo liudijimas, įtvirtinęs tris amžinąsias vertybes – Nepriklausomybę, Demokratiją ir prigimtinį žmogaus teisių pobūdį. Jų negalima atšaukti net referendumu.
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijai šiandien 75-eri. Ji yra tarsi brandos atestatas, kuriame be ištikimybės 1918 m. vasario 16 d. aktui skelbiama demokratinės parlamentinės respublikos tradicija, tautinio autoritarizmo ir svetimo totalitarizmo (nacizmo ir komunizmo) pasmerkimas, vakarietiška šalies geopolitinė orientacija, pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei. Apskritai tai yra pažangios europinės, o ne atsilikusios praeities stereotipuose Lietuvos valstybės vizija.
LLKS Tarybos deklaracija reiškė grįžimą prie 1926 m. paneigto Demokratijos principo, kitaip tariant, siekį vėl visa apimtimi įgyvendinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktą. Tokio akcento nerasite išoriškai pažangiu atrodančio Seimo vakar priimtoje Deklaracijos 75-mečiui skirtoje rezoliucijoje (apie tai, ką reiškia LLKS Tarybos deklaracijos signatarų pareikšta ištikimybė 1922 m. Konstitucijai, ten nėra nė žodžio). Seimas net nesugebėjo teisingai įvardinti Deklaracijos reikšmės, kad ji yra vienas iš neatšaukiamų Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų.
Tiek Lietuvos Tarybos nutarimo, tiek LLKS Tarybos deklaracijos principai įgyvendinti 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktu, taip pat įkūnyti dabartinėje Konstitucijoje.
Dainius Žalimas, – Facebook paskyra.
