Pirmą kartą Lietuvoje viešintis litvakiškų šaknų turintis kūrėjas iš Pietų Afrikos Williamas Kentridge’as (Viljamas Kentridžas) sako anksčiau niekada nejutęs ypatingo ryšio su Europa ar Lietuva, nes ši vieta susijusi su tragiškais įvykiais žydų tautai.
Į protėvių kraštą atvykęs menininkas teigė, kad dėl šios priežasties parodoje ryški „istorinės kolaboravimo naštos tema“.
„Skirtingos šalys tą naštą stengiasi įveikti skirtingai. (…) Austrija teigia, kad ji buvo pirmoji nacizmą patyrusi šalis, Nyderlandai turi savąjį visuomenės pasipriešinimo mitą, tiesa, kaip ir Prancūzija“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo W. Kentridge’as.
Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos.
„Beveik visi žmonės, kurie liko, jie mirė“, – sakė jis.
Pasak W. Kentridge’o, paskata apsilankyti Lietuvoje tapo jo duktė, prieš trylika metų atvykusi čia ieškoti savo šeimos šaknų.
„Tai mane paskatino pasiryžti ir atvykti, kai buvau pakviestas surengti šią parodą“, – sakė menininkas.
Žydų tragedijos temai svarbi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus amfiteatrinėje auditorijoje įrengta meninė instaliacija.
„Tai Pietų Afrikos kraštovaizdis bei kapinės, kokios galėtų būti bet kurios Rytų Europos kapinės – nebūtinai Lietuvos. Čia skamba dvi Pietų Afrikos dainos“, – pasakojo menininkas.
Pasak jo, tai lyg Pietų Afrika dainuotų Lietuvai.
„Auditorijos forma, kurios nežinojome, yra lyg iš duobės, iš kapo – aukštyn“, – aiškino W. Kentridge’as.
Pasak jo, ši instaliacija – padėka už progą pabėgti, išgyventi.
W. Kentridge’o paroda „Tai, ko nepamename“, atidaryta penktadienį.
Apie žmonijos puoselėjamą selektyvią atmintį kalbanti paroda yra vienas iš svarbiausių programos Kaunas – Europos kultūros sostinė renginių.
Paroda, atidaryta Kaune, veiks beveik visus metus, iki lapkričio 30-osios.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
