Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį.
„Teisėjų kolegija tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Teismas taip pat įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.
Teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Trijų teisėjų kolegija savo sprendimą grindė trimis argumentais: Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žinios, o ne nuomonės paskleidimu, taip pat tuo, kad nei Seimas, nei VSD neįrodė, kad paskleidė tikrus faktus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.
„Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad VSD pažymos įkėlimas į teisės aktų informacinę sistemą laikytinas informacijos paskleidimu, todėl ir šioje byloje teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir mano, kad Seimas, įkeldamas VSD pažymą į elektroninę sistemą, paviešino informaciją apie ieškovą“, – BNS sakė A. Žukauskas.
Antras motyvas – teismo kolegija įvertino informaciją teikiančio subjekto ypatybes, informacijos gavėją ir tikslą, jos pavadinimą – „Dėl informacijos teikimo“, paskelbimo aplinkybes ir padarė išvadą, kad tai atitinka žinios, ne nuomonės kategoriją.
„Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė teikti nuomonę“, – paskelbė teisėjai.
Jie taip pat nustatė, kad paskelbti teiginiai žeidžia garbę ir orumą, nes juose ieškovas pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdantis subjektas – bendrovės „MG Baltic“ ir jos atstovų veikiamas asmuo, kurio buvimas tam tikruose postuose gali būti palankus koncernui.
„Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Seimas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teiginiuose paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę, to nepateikė ir VSD“, – paskelbė teismas.
R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.
Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.
Autorė Ingrida Steniulienė
Lietuvos naujienų skyrius
