2021 10 25
Siekdami stiprinti regioninį bendradarbiavimą, Krokuvoje (Lenkija) susitiko Trijų jūrų regionui atstovaujantys Višegrado ir Baltijos šalių bei Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos žemės ūkio ministrai. Pagrindinis strategiškai svarbus susitikimo klausimas – apsirūpinimo pašariniais baltymais skatinimas, siekiant mažinti regiono, taip pat ir visos Europos Sąjungos, priklausomybę nuo pašarų importo.
Europos Sąjungoje (ES) daugiau kaip trys ketvirtadaliai pašarinių baltymų importuojami iš trečiųjų šalių. ES ir pačių valstybių narių pastangų dėka baltyminių augalų plotai didėja, tačiau į pašarų gamybą nukreipiama gerokai per maža užauginamos produkcijos dalis.
Žemės ūkio ministrai Krokuvoje pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje akcentuojama būtinybė geriau panaudoti vietinius išteklius ir mažinti didelę priklausomybę nuo importuojamų augalinių baltymų. Šią Trijų jūrų regiono iniciatyvą sveikino ir ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, dalyvavęs aptariant strategiškai svarbius klausimus.
Deklaracijoje pažymima, kad baltyminiai augalai – ankštiniai, soja, rapsai – labai svarbūs siekiant Žaliojo kurso bei strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų. Jų auginimas naudingas biologinei įvairovei, mažina trąšų naudojimą, užtikrina geresnę dirvožemio kokybę ir augalų derlingumą bei tinkamą sėjomainą. Jie yra vertinga žaliava pašarų, maisto ir chemijos pramonei, atsinaujinančios energijos gamybai. Pabrėžta ir naujų veislių kūrimo svarba, taip pat akcentuotas bendradarbiavimas tarp mokslininkų, baltyminių augalų augintojų ir maisto bei pašarų pramonės. Ministrai sutarė, kad sėkmingai rinkai plėtoti reikia finansinės paramos visoms grandims – mokslininkams, ūkininkams ir pramonei.
„Šių augalų auginimas – tai ne tik papildomos ekonominės galimybės mūsų ūkininkams, bet ir prisidėjimas prie Žaliojo kurso tikslų, praturtinant dirvožemį, mažinant cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, – Krokuvoje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. – Turime dėti pastangas, kad naujoji bendroji žemės ūkio politika, o taip pat ir galimi papildomi instrumentai, užtikrintų reikalingas paskatas mūsų gamintojams didinti apsirūpinimą baltyminiais pašarais. Tam reikia pasitelkti ir mokslą, naujausias technologijas kuriant augalų veisles, kurios geriau tiktų mūsų regionui“.
Jau kitąmet Europos Komisija numato atlikti išsamią Europos Sąjungos pašarų sistemų analizę ir ieškoti galimų sprendimų. Studijos rezultatus numatoma pateikti 2023 metais.
