Ketvirtadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Europos Komisijos vicepirmininke Vera Jourova, su kuria aptarė skaitmeninių paslaugų vystymo bei kovos su dezinformacija svarbą.
Ministrė A. Armonaitė pažymėjo, kad skaitmeninė ekonomika tampa tiek Lietuvos, tiek visų Europos šalių pažangos rodikliu, o Lietuvoje tai – vienas sparčiausiai augančių sektorių. Skaitmenizaciją šalyje ypač paspartino pandemija, o Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, įvedusių daugiau laisvių verslui ir žmonėms suteikiantį skaitmeninį Galimybių pasą. Dabar visos Europos Sąjungos prioritetu turi būti skaitmeninis COVID pažymėjimas, supaprastinantis keliones tarp bendrijos šalių.
„Turime prisitaikyti prie naujos realybės, nes gali būti, jog popieriniai pasai artimoje ateityje taps atgyvena. Dabar tikruoju kapitalu tampa žinios, skaitmenizavimas ir duomenų atvėrimas, todėl turime sutelkti dėmesį ir investicijas į šią sritį“, – pažymėjo ji.
Ministrė informavo V. Jourovą, kad per ateinančius 5 metus RRF lėšomis Lietuvoje numatomos reikšmingos reformos skaitmeninės transformacijos ir inovacijų srityse: viešųjų paslaugų skaitmeninimas, atvirų duomenų naudojimo plėtra, novatoriškų technologinių sprendimų verslui ir žmonėms kūrimas bei kt. Planuojama susieti visas informacines duomenų bazes į vieningą sistemą, o šalies duomenis įlieti į bendrą skaitmeninę ES duomenų rinką. Be to, siekiama gerokai padidinti elektroninių paslaugų bei atvirų duomenų kiekį, kad jais „vieno langelio“ principu galėtų naudotis vis daugiau žmonių.
A. Armonaitė akcentavo, kad skaitmeninės ekonomikos sektoriaus vystymasis labai priklausys nuo to, kaip bus tobulinamas skaitmeninių duomenų valdymas, stiprinamas laisvas duomenų judėjimas ir kovojama su dezinformacija – vienu didžiausių sėkmingo skaitmeninės ekonomikos funkcionavimo trikdžių.
„Dezinformacija turi savo kainą – tai ne tik neteisingos informacijos sklaida, bet ir visuomenės susipriešinimo ar netgi vandalizmo kurstymas. Lietuva seniai yra šios temos lyderė Europoje ir nuosekliai sako, kad atsakomybe už dezinformaciją turi dalintis ir patys vartotojai, kritiškai vertindami turinį, bei ir informacijos rengėjai, kurių pareiga užtikrinti, jog turinys nebūtų kurstantis neapykantos ir smurto. Svarbu, kad dezinformacija, kuri susijusi su mūsų vertybėmis, valstybės institucijomis ir pačia valstybe nebūtų dominuojantis naratyvas“, – sako A. Armonaitė.
Lietuva daug dėmesio skiria Skaitmeninių paslaugų aktui (Digital Services Act, DSA), kuris laikomas pagrindiniu dokumentu dėl socialinių platformų atsakomybės dezinformacijos kontekste. Taip pat Lietuvoje yra daug privačių iniciatyvų, siekiančių užkirsti kelią dezinformacijai – ir pačios žiniasklaidos priemonės imasi iniciatyvos dekonstruoti melą, ir privatūs asmenys – vadinamieji „elfai“, kurie seka dezinformaciją ir propagandą platinančius šaltinius. Pasak ministrės, svarbu ir švietimo sistemoje numatyti priemones, kurios ugdytų atsakingą ir kritinį mąstymą turinčius žmones.
A. Armonaitės nuomone, Europos Sąjunga turėtų didesnį dėmesį skirti dezinformacijos sukeliamai ekonominei žalai – Pasaulinio dezinformacijos indekso duomenimis, apie 20 tūkst. dezinformacijos riziką keliančių interneto svetainių kasmet generuoja daugiau kaip 200 mln. Eurų iš reklamos gaunamų pajamų.
