2021 05 03
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tradiciškai kiekvieną savaitę lanko įvairių rajonų ūkininkus. Išvykose bendraujama ne tik su ūkininkais ir jų šeimos nariais, bet ir savivaldybių specialistais, verslininkais, aptariam jų veikla, aktualiausios žemdirbių ir kaimo gyventojų problemos. Šilalės rajone ministras bendravo su pienininkystės ir augalininkystės ūkių šeimininkais.
Šilalės rajone beveik 80 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Įregistruota beveik 3,8 tūkst. ūkininkų ūkių, daugiausia smulkūs gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai. K. Navickas teigė, jog lankantis skirtingų regionų ūkiuose, yra galimybė tiesiogiai iš ūkininkų išgirsti žemės ūkio aktualijas, problemas. „Šilalės rajone daugiausia laikomi galvijai, plėtojami ekologiniai pieno ūkiai. Tiesa, vieni ūkininkai perspektyvūs ir savo ateitį sieja su kaimu. Kiti, ne paslaptis, laiko ūkius, kad išgyventų šiandien ar net yra nusivylę ir savo ateities nesieja su žemdirbyste, todėl neturi potencialo augti. Su visais aplankytais ūkininkais daug kalbėjome apie perspektyvas, ko reikia, kad ūkiai išliktų, kokia parama reikalinga, kad būtų įgyvendinami modernūs ūkininkavimo metodai. Mūsų užduotis taip parengti ateinančio finansinio laikotarpio paramos sąlygas, kad visus ūkius lydėtų sėkmė“, – sakė ministras K. Navickas.
Ūkį puoselėja su žemaitišku atkaklumu
Paežeris (Upynos seniūnija) nėra didelis kaimas, bet jis gyvas ir darnus. Ūkininkų Nijolės ir Česlovo Legačinskų šeimos ūkis išsiskiria ypatinga tvarka. Ferma, talpinanti 80 karvių, pastatyta vienoje kelio pusėje, o kitoje – poilsiui skirta erdvė: išpuoselėtoje sodyboje leidžiamas laikas, kurio lieka po darbų.
Ūkis valdo 150 hektarų, iš jų 40 užsėjama javais. Prieš daugiau kaip 30 metų ūkininkauti pradėję Legačinskai nėra patys stambiausi rajono ūkininkai. Pačių statytoje fermoje įrengta pieno linija, gyvuliai laikomi ant guminių kilimėlių, srutos išvežamos srutovežiu. Ūkininkai yra gavę padėkų už Europos standartus atitinkantį pieno ūkį.
„Kai tinkamai rikiuoji darbus, žemės ūkio verslas nebūna nuostolingas. Pradėję nuo močiutės lūšnelės ir vienos karvės, dabar turime planų dar 200 metų į priekį“, – sakė N. Legačinskienė, išleidusi už vyrų – ūkininkų – jau tris savo dukras. Nuo mažumės kaimiškų darbų nesibodi ir Legačinskų sūnus, kuris ruošiasi pats tapti jaunuoju ūkininku. Apie paramą jauniesiems ūkininkams jie diskutavo ir su žemės ūkio ministru.
Darbštumas atsiperka gausiu derliumi
Respublikinio konkurso „Metų ūkis 2019“ laureatai Ona ir Gediminas Sungailai jau penkiolika metų ūkininkauja Naujojo Obelyno kaime (Upynos seniūnija). Ne vienerius metus sutuoktiniai gyveno Kaune. Mieste pritrūkus veiklos, Sungailai daugiau kaip prieš dešimtmetį iš senelių paveldėtoje žemėje įkūrė augalininkystės ūkį. Ūkininkų darbštumas ir atkaklumas jau seniai atsipirko gausiu derliumi. Visi turimi 30 hektarų „įdarbinti“ – be įprastų javų (speltų, miežių, rugių, avižų), auginamos šilauogės, braškės ir smidrai. O koks augalininkystės ūkis be bičių – jų laiko 10 šeimų. Taip pat auginamas būrys dedeklių vištų.
Daugeliui ūkininkų skundžiantis, jog žemės ūkis yra nuostolingas, Sungailai su tuo sutikti nelinkę. Tik, anot jų, reikia imtis netradicinės šakos. „Ūkį vystome uogininkystės kryptimi, bet dėl įnoringų vasarų ties viena uoga neapsistojome. Jei viena kultūra neuždera, pelno tada duoda kita“, – ministrui pasakojo žingeidūs ir imlūs naujovėms ūkio šeimininkai.
Europos Sąjungos paramą jie gauna tik už plotus, jokia kita pagalba nesinaudojo – ūkį kūrė ir plėtė savo lėšomis. Žemei dirbti, javams kulti, tarpueiliams prižiūrėti ūkininkai turi visą reikalingą techniką. Šilališkiai su ministru kalbėjo ir apie problemas, su kuriomis susiduria ūkininkaudami. Pasak G. Sungailos, ūkyje įdarbinami vietiniai gyventojai. Vasarą, paprastai, darbuotojų reikia daugiau. Ūkininkai domisi galimybėmis įdarbinti užsieniečius.
Įrengtame ceche O. Sungailienė iš speltos miltų gamina makaronus, kepa šakočius. Jų gali įsigyti ne tik vietos, bet ir pajūrio gyventojai bei svečiai. Ūkininkus nustebino, kad ūkį ir šiltnamius apžiūrėjęs ministras nesutiko būti vaišinamas – pats nusipirko šilauogių uogienės, ekologiškų makaronų.
Jaučia atsakomybę prieš žmogų ir gamtą
Ūkininkų Ingos ir Vyganto Jokubaičių šeima save vadina „idėjiniais ekologais“ – ekologinį ūkininkavimą Pajūralio kaime (Kvėdarnos seniūnija) propaguoja jau penkiolika metų. Pienininkystės ūkio pradžia buvo savomis rankomis melžiamos penkios karvutės. Šiandien bandoje – jau 65 karvės.
Jokubaičių ūkiui sustiprėti padėjo ES parama. Šeima dalyvavo visose europinės paramos programose. Jų planuose – ūkio plėtra ir pažangos diegimas. Ūkininkai ministrui papasakojo apie planus plėsti senąją ir statyti naują fermą, robotizuoti melžimo procesą, perdirbti ūkyje gaminamą pieną. Diskutavo ir apie išmokas ekologiniam ūkininkavimui, projektų įgyvendinimo terminų pratęsimą dėl karantino, dalyvavimą trumposiose maisto tiekimo grandinėse.
„Tikime švariu maistu, negalima duoti žmonėms bet ko. Jau daug metų dirbame, kad ūkyje pagamintas pienas būtų sveikas, ekologiškas, aukščiausios kokybės“, – sakė I. Jokubaitienė, besirūpinanti ne tik ūkiu, bet savo laiką skirianti ir aktyviai visuomeninei veiklai. Imli naujovėms ir pritarianti socialinėms akcijoms, Inga paragino savo vyrą nupirkti rožinės agroplėvelės šienainiui rulonuoti. Visa tai – prevencinio projekto „Nedelsk“, raginančio moteris tikrintis krūtis dėl vėžio, dalis. Moterį paskatino ir tai, jog dalis pinigų, surinktų už plėvelę, skiriama krūties vėžio prevencijai.
Dvi ūkininkų kartos sukūrė ateities ūkį
Artūro ir Raimondos Dambrauskų ūkis glaudžiai susijęs su tame pačiame Žadeikių kaime ūkininkaujančių tėvų ekologiniu pieno ūkiu. Dambrauskų pieno ūkis – vienas didžiausių Šilalės rajone. Fermoje laikoma 400 gyvulių, iš jų – maždaug 130 melžiamų karvių, žmones pavaduoja trys robotai. Robotizuota šėrimo sistema – nepakeičiama ūkininkų pagalbininkė: pati sumaišo pašarus pagal parengtus kelis racionus, pati išdalija juos karvėms 12 kartų per dieną. Taip sutaupoma maždaug trečdalis pašarų ir didelis kiekis kuro.
„Šiuolaikiškam ūkiui visiškai tinka posakis, jog vadovauti galima ir neišėjus iš namų, – kas vyksta tvarte, galima pažiūrėti įsijungus telefoną ar kompiuterį, o darbus padaro robotai. Manau, jog netolimoje ateityje taip dirbs daugelis ūkių – ūkininkams jau dabar reikia apie tai galvoti, o mes turime atkreipti dėmesį rengdami ateinančio laikotarpio žemės ūkio finansavimo prioritetus“, – po apsilankymo Žadeikiuose sakė ministras.
Mišrūs ūkiai turi ateitį
Visai greta Laukuvos, Vabalų kaime, ekologinį pieno ūkį puoselėja ir Kairių šeima. Prieš keletą metų jaunieji ūkininkai Daiva ir Ernestas net buvo tapę konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. O ūkininkauti E. Kairys pradėjo prieš gerą dešimtmetį. Pirmuosius trejus metus dirbo kartu su tėvais, paskui pradėjo kurti savo šeimos ūkį. Gavęs paramą jaunajam ūkininkui įsikurti, augino telyčias, mėsinius galvijus – ūkis plėtėsi ir pasirinko pienininkystę.
Pasikalbėjęs su ekologinio ūkio savininkais apie akcizais neįmokestintų degalų poreikį, žemės ūkio ministras pripažino, jog verta dėmesio pastaba, kad ekologiniams ūkiams, ypač laikantiems gyvulius ir auginantiems jiems pašarus, normas reikia diferencijuoti, nes ekologiniuose ūkiuose degalų poreikis didesnis.
„Mes tikrai už tai, kad žmonės laikytų gyvulius, ir surasim tam paramos. Ekologiniai ir mišrūs ūkiai turi ateitį. Ką šiandien pamačiau, tikrai įkvepia. Kad jauni žmonės nenusiviltų ir nebėgtų iš kaimo, turime galvoti, kokios būsimojo finansinio laikotarpio pagalbos priemonės jiems būtų labiausiai reikalingos“, – teigė ministras K. Navickas.
Daugiau nuotraukų iš viešnagės Šilalės rajone galima rasti čia.