Technologijos ugdymo procese užima vis svarbesnį vaidmenį, o pandemijos nulemta nuotolinio mokymo(si) būtinybė tik dar labiau išryškino IT raštingumo svarbą. Tačiau siekiant, kad kiekvienas moksleivis mokykloje galėtų gauti reikiamą dėmesį, augtų ir tobulėtų kaip asmenybė, vien apsirūpinti naujausiais technologiniais sprendimais nepakanka. Tam ne mažiau svarbu mokyklų bendruomenėse ugdyti atvirumą ir imlumą technologijoms. Tuo įsitikinę Kauno Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis ir pavaduotoja ugdymui Renata Lincevičienė, kurie, nepaisant šių dienų iššūkių, džiaugiasi per pastaruosius keletą metų mokykloje įgyvendintais pokyčiais.
Tikslas – didinti atvirumą technologijoms
Veršvų gimnazijai technologijų panaudojimo švietime klausimai yra itin aktualūs. Pagal turimą techninę bazę mokykla yra viena geriausiai pasirengusių visoje Lietuvoje.
„Esame apsirūpinę moderniais kompiuteriais ir išmaniaisiais įrenginiais, turime 3D mokomųjų objektų klasę, 3D spausdintuvą, išmaniuosius edukacinius ekranus bei grindis ir netgi robotų! Visgi ilgą laiką susidūrėme su problema, kad mokytojai nebuvo pasirengę išnaudoti visų technologijų teikiamų galimybių. Dėl to siekėme šią situaciją keisti“, – sako R. Lincevičienė.
Kaip parodė užklupusi pandemija, šiai sričiai daug dėmesio skirta ne be reikalo. Dėl nuotolinio mokymo ugdymo įstaigoms teko per labai trumpą laiką labiau susidraugauti su technologijomis ir pritaikyti mokymo metodus darbui virtualioje erdvėje. Šiuo požiūriu Veršvų gimnazija, prieš pora metų kartu su „Renkuosi mokyti!” programa pradėjusi įgyvendinti pokyčio projektą, turėjo pranašumą.
„Vienas iš pagrindinių mūsų pokyčio projekto tikslų buvo šiuolaikinių technologijų panaudojimo švietime didinimas. Siekdami jo pradėjome įvairias iniciatyvas. Kartą per mėnesį ėmėme organizuoti susitikimus, kurių metu mokytojai tarpusavyje dalinasi žiniomis ir gerosiomis praktikomis technologijų panaudojimo srityje. Taip pat pasikvietėme ir išorės ekspertus, kurie veda mokytojams seminarus apie IT ir bendravimo galimybes. Tuo metu tėveliai savo iniciatyva IT mokymus ėmė rengti moksleiviams. IT raštingumas ir galimybių išnaudojimas tapo vienų iš mūsų gimnazijos prioritetų“, – pasakoja R. Lincevičienė.
Dėmesys technologijoms pasitarnavo per pandemiją
Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis sako, kad dėl pandemijos ugdymo procesą pradėjus organizuoti nuotoliniu būdu pokyčio projekto veiklas teko pakoreguoti. Visgi kalbant apie technologijų panaudojimą nuotolinis mokymasis padėjo netgi greičiau pasiekti išsikeltų tikslų ir susidraugauti su švietimo inovacijomis.
„Be abejo, nuotolinis ugdymas kelia įvairių iššūkių, tačiau technologijų panaudojimo požiūriu lėmė nemenką proveržį. Be to, visos iki pandemijos dėtos pastangos didinti mūsų bendruomenės technologinį raštingumą padėjo lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Visi mokytojai per itin trumpą laiką puikiai įvaldė daugybę technologijų ir sėkmingai pritaikė jas nuotoliniame mokyme. Net ir užklupus pandemijai, gimnazijos mokytojai ir toliau dalinasi gerąja patirtimi šioje srityje, ieško kaip mokymąsi virtualioje erdvėje padaryti labiau įtraukiantį“, – sako Ž. Damijonaitis.
Siekis susidraugauti su technologijomis sustiprino bendruomenę
Ž. Damijonaičio teigimu, ugdymo įstaigos administracija nesitikėjo, kad siekdama spręsti šį specifinį su technologijomis susijusį iššūkį gimnazija kartu atras ir daug naujų galimybių didinti moksleivių, jų tėvų ir mokytojų įsitraukimą į ugdymo procesą bei mokyklos gyvenimą.
„Mūsų patirtis rodo, kad siekiant ugdyti mokyklos bendruomenės IT raštingumą esminis dalykas yra bendradarbiavimas ir dalinimasis žiniomis. Tik bendradarbiaujant ir keičiantis gerosiomis praktikomis galima kurti technologijoms atvirą ir daugiau galimybių moksleiviams bei mokytojams suteikiančią kultūrą. Mums tai yra itin svarbu, kadangi gimnazija yra įsikūrusi trijuose skirtinguose pastatuose, kas neretai tapdavo kliūtimi bendradarbiavimui ir žinių sklaidai“, – pasakoja Ž. Damijonaitis.
Dėl to Veršvų gimnazija siekdama keistis apjungė tris tarpusavyje susijusias problemas – technologijų suteikiamo potencialo išnaudojimą švietime, ugdymo įstaigos bendruomenės stiprinimą, kiekvieno jos nario įtraukimą bei įgalinimą.
„Susidėliojome veiklas, išskyrėme prioritetus, pasiskirstėme darbais ir pamažu ėmėme keistis. Pirmiausiai pradėjome organizuoti ir skatinti veiklas, į kurias peržengiant atskirų klasių ar disciplinų barjerus galėtų įsitraukti skirtingi moksleiviai, mokytojai ir tėvai. Šios pastangos virto įvairiomis iniciatyvomis – pavyzdžiui, mokykloje pradėti organizuoti Šeimos piknikai, Verslumo dienos, IT savaitė ir kiti renginiai, prie kurių prisideda tiek mokytojai, tiek mokiniai bei jų tėveliai. Žinoma, visa tai pristabdė pandemija, tačiau jau turime neblogą įdirbį ir grįžę į mokyklą pradėtas iniciatyvas toliau tęsime“, – pasakoja R. Lincevičienė.
Padeda mokykloms keistis
Skatinti mokyklos narių bendradarbiavimą bei technologijų panaudojimą Veršvų gimnazijai padėjo „Renkuosi mokyti!“ programa. Prie mokyklos pokyčių komandos prisijungė net du šios programos mokytojai, o taip pat specialiai tam pakviesti švietimo ekspertai.
„Veršvų gimnazija yra vienas iš pavyzdžių, kaip identifikavus esamas problemas ir pasiryžus pokyčiams galima pasiekti išties puikių rezultatų. Bendradarbiavimas ir šiuolaikinės technologijos šiandien yra vieni svarbiausių faktorių siekiant kurti įtraukiančią ir nei vieno moksleivio poreikių neignoruojančią ugdymo aplinką. Labai svarbu, kad kiekviena mokykla to siekti pradėtų pirmiausiai nuo savęs pačios. Mes savo ruožtu esame pasirengę suteikti reikiamų kompetencijų ir resursų, padedančių pokyčius įgyvendinti“, – sako „Renkuosi mokyti!“ programos vadovė Agnė Motiejūnė.
Pokyčiams reikia bendrų pastangų
Anot A. Motiejūnės, mokyklų pokyčio projektus, kuriuos finansuoja Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“, jau yra įgyvendinusios kelios dešimtys šalies mokyklų. Visoje Lietuvoje įgyvendinant tokius pokyčio projektus kuriamas savotiškas įtraukiojo ugdymo tinklas, o švietimo sistema transformuojama „iš apačios“.
„Tokiu būdu gerinamos ugdymo sąlygos ir kiekvieno vaiko poreikius atitinkančio švietimo prieinamumas, sprendžiamos socialinio teisingumo švietime problemos. Dėl šio tikslo iš tiesų verta pasistengti visiems – tiek sprendimų priėmėjams ir švietimo ekspertams, tiek pačių mokyklų bendruomenėms ir, žinoma, mokytojams“, – įsitikinusi A. Motiejūnė.
Tuo metu R. Lincevičienė mano, kad tobulėjimui ribų nėra, todėl gyvenimui grįžus į įprastą ritmą, anot jos, teigiamų pokyčių gimnazijoje bus aktyviai siekiama ir toliau. „Nebijoti keistis ir prisiminti, kad svarbūs pokyčiai prasideda nuo nedidelių dalykų linkiu ir kitoms ugdymo įstaigoms“, – sako R. Lincevičienė.
Apie programą „Renkuosi mokyti!“
Programa „Renkuosi mokyti!“ buria švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius. Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 70 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus.
Programą inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.
