Vis daugiau žmonių Lietuvoje palankiai vertina kriminogeninę situaciją ir jaučiasi saugūs, o pasitikėjimas policija viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį – nedaug nusileidžiame Šiaurės Europos šalims, dalijamės 7–8 vietomis su Liuksemburgu iš 28-ių ES valstybių narių. Mus aplenkė tik Danija, Suomija, Nyderlandai, Švedija, Estija ir Vokietija. Kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuota gyventojų apklausa, didėja pasitikėjimas ir kitomis viešąjį saugumą užtikrinančiomis tarnybomis.
Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį apskritai itin pagerėjo viešojo saugumo situacija. Mažėja vagysčių, be to, patys žmonės labiau rūpinasi savo artimųjų ir savo turto saugumu, stipriai sumažėjo žmonių, kurie įsitikinę, kad pareigūnai ima kyšius.
„Augantis pasitikėjimas pareigūnais ir visuomenės saugumo jausmas – tai sistemingo ir nuoseklaus institucijų darbo rezultatas. Žmonės mato greitą pareigūnų reagavimą į įvykius ir vis gerėjantį aptarnavimą. Tie, kurie turėjo tiesioginių reikalų su policija, Bendruoju pagalbos centru (BPC), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, „Regitra“, šias institucijas vertina daug geriau nei jų neturėjusieji“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Tyrimo rezultatai parodė ir augantį pačių žmonių sąmoningumą – 83 proc. respondentų nurodė, kad jie ėmėsi kokių nors veiksmų, kad apsaugotų savo nuosavybę, pvz., net 38 proc. žmonių bendradarbiauja su kaimynais, saugodami vieni kitų turtą, maždaug 33 proc. gyventojų apdraudė savo turtą. Šiemet pirmą kartą buvo tiriamas žmonių požiūris į asmens duomenų apsaugą. Anot apklausos, 36 proc. respondentų nurodė, kad jie saugo savo asmens duomenis. „Matome, kad dalis žmonių rūpinasi savo asmens duomenimis, tačiau šį rodiklį reikia gerinti, reikia didinti žmonių sąmoningumą, juolab kad vis daugiau nusikalstamų veikų persikelia į elektroninę erdvę“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Kalbant apie korupcijos suvokimą – sumažėjo žmonių, kurie duoda kyšius ar mano, kad iš jų kyšių reikalaujama. Keičiasi požiūris ir į nelegaliu būdu įsigytų prekių (alkoholio, tabalo gaminių ir kuro) vartojimą. Per pastaruosius penkerius metus beveik per pusę sumažėjo žmonių, kurie pateisina kontrabandinių prekių vartojimą, 2015 metais kontrabandą pateisino 43 proc. respondentų, o 2020 metais šis rodiklis sumažėjo iki 26 proc. Taip pat per pastaruosius metus sumažėjo asmenų, manančių, kad galėtų lengvai įsigyti narkotinių medžiagų, jeigu prieš keletą metų tokių žmonių buvo daugiau nei 30 proc., tai 2020 metais šis rodiklis siekė tik 17 proc. respondentų.
Tyrimas parodė, kad 68 proc. žmonių, kurie palankiai vertina policijos reagavimą į iškvietimus, mano, kad policija greitai reaguoja ir atvyksta į įvykio vietą. Lietuva taip pat yra iš tų šalių, kur gyventojų pasitikėjimas policija yra gana aukštas ir siekia 78 proc., visoje ES pasitikėjimo policija vidurkis yra 71 proc.
Tyrimo duomenimis, padaugėjo žmonių, teigiamai vertinančių ugniagesių darbą, t. y. 88 proc. apklausoje dalyvavusiųjų. 82 proc. teigiamai atsiliepia ir apie BPC veiklą. Pasieniečių darbą teigiamai vertina 75 proc. žmonių, 70 proc. respondentų teigiamai atsiliepė apie Viešojo saugumo tarnybos darbą, o 57 proc. asmenų teigiamai įvertino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbą.
Pagal svarbą viešojo saugumo srityje gyventojai pirmenybę teikia gaisrų gesinimo, gelbėjimo darbams bei BPC veiklai. Tuo metu svarbiausiomis ir kartu geriausiai vertinamomis vietinės policijos veiklos sritimis gyventojai įvardijo reagavimą į skambučius ir pranešimus, pagalbą nukentėjusiems žmonėms bei eismo saugumo kontrolę.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugėja žmonių, kurie žino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) ir gauna per ją pranešimus į išmaniuosius telefonus. Apie GPIS girdėjo daugelis žmonių, palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo nuo 50 iki 82 proc. t. y. 32 procentiniais punktais, o tai gana didelis pokytis. Palyginti su 2019 metais, 10 proc. išaugo skaičius žmonių, nurodančių, kad jų telefone, vos jį įsigijus, yra nustatyta gyventojų perspėjimo sistema, – nuo 39 iki 49 proc. Taip pat 18 proc. respondentų nurodo, kad šią funkciją nusistato patys. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių sąmoningai pasirenka telefono funkciją, kad gautų perspėjimo žinutes. Vis dėlto net 6 iš 10 žmonių negauna gyventojų perspėjimo žinučių, todėl būtina didinti šį žinojimą pasitelkus žiniasklaidos priemones. Apie pusę gyventojų nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei nelaimei.
Pažymėtina, kad keičiasi informacijos šaltinių prioritetas: mažėja televizijos ir spaudos, didėja asmeninės patirties, artimos aplinkos ir socialinių tinklų svarba. Daugiau nei pusė jaunimo (15– 29 m.) ir vidutinio amžiaus žmonių (30–49 m.) pirmiausia gauna informaciją iš internetinės žiniasklaidos. Beveik pusė jaunimo domisi ir gauna informaciją per socialinius tinklus.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva 2020 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko įmonė „Baltijos tyrimai“. Visose šalies savivaldybėse asmeniškai apklausus respondentus jų namuose sužinota 3 223 žmonių nuomonė.
