Šalies savivaldybių švietimo padalinių bei mokyklų atstovai nuotoliniame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene šiandien aptarė, kaip sekasi teikti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kiek jų grįžta į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu, kokių sprendimų dar reikėtų, taip pat dalijosi savo patirtimi.
Mokyklų ir savivaldybių atstovai teigė, jog šalies mokyklos turi reikiamas sąlygas ir galimybes, kad suteiktų pagalbą sunkumų nuotolinio mokymosi metu patiriantiems vaikams. Nors kiekvieno vaiko ir šeimos atvejis dažnai yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės randa veiksmingų sprendimų būdų.
Ministrės J. Šiugždinienės žodžiais, būtent savivaldybės, o ypač – mokyklos, geriausiai žino, kaip padėti mokiniams, nes jos yra arčiausiai vaikų, geriausiai juos mato, jaučia jų nuotaikas. Dabartinėje situacijoje visoms mokiniui pagalbos suteikti galinčioms institucijoms svarbu bendradarbiauti.
Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys pasakojo, jog savivaldybė turi pasirengusi nuotolinio ugdymo stebėsenos mokyklose schemą. Mokinių pamokų lankomumą bei situaciją šeimose stebi, bendradarbiauja, informaciją renka ir ja vieni su kitais dalijasi seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklos administracija, mokytojai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, o prie jų pastebėtų problemų sprendimo jungiasi savivaldybė – švietimo, socialinės paramos ir kiti skyriai. Kelis sykius per savaitę vyksta visų ugdymo įstaigų vadovų pasitarimai, kuriuose ieškoma sprendimų aktualiausioms nuotolinio mokymo problemoms.
„Vyriausybės sprendimas leisti mokyklose nuotoliniu būdu mokytis vaikams, kurie neturi sąlygų namuose, priimtas labai laiku. Mokyklos stovėjo tuščios, o daugiavaikių šeimų vaikai namuose neturėjo vietos mokytis“, – sakė G. Vilys.
Pasvalio rajone mokiniai, kuriems reikia mokymosi pagalbos, grįžo nebūtinai į savo mokyklas, o į arčiausiai jų namų esančius daugiafunkcius centrus. Juose yra nuotoliniam mokymuisi reikalinga kompiuterinė įranga, dirba vaikus prižiūrėti, jiems padėti galintis personalas.
Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija pagalbą vaikams teikia vadovaudamasi šiek tiek kitokia sistema – pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į jo individualią pažangą. Kaip pasakojo progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, dalykų mokytojai, matydami, jog mokinys nedaro pažangos, jam gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja auklėtoją bei administraciją ir mokinys yra kviečiamas į mokyklą. Mokiniams sudaromas dienos planas, pagal kurį mokykloje jie dirba, padedami mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui.
„Vaikai atlieka susikaupusias užduotis, kurios dažnai ir yra pagrindinė nesijungimo prie pamokų priežastis, dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Tą dieną mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą – padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus“, – kalbėjo I. Kurlavičienė.
Ši sistema progimnazijoje taikoma jau ne pirmą savaitę, o mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ir vaikų gebėjimą mokytis, planuoti mokymosi procesą – tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus patys jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.
„Mokykla geriausiai pažįsta savo mokinius, jų šeimas, mokyklų vadovai yra kompetentingi ir geriausiai gali užtikrinti reikalingą mokiniui pagalbą“, – susitikime sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė.
Anot jos, miesto mokyklų apklausa parodė, jog pagalbos poreikio diapazonas platus, visgi labiausiai jos reikia mokslus pradedantiems vaikams, t. y. pirmokams-antrokams, pereinantiems iš pradinio į dalykinį mokymą, t. y. penktokams, bei paaugliams, t. y. 7–9 klasių mokiniams. Pagalbos reikia vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems motyvacijos, mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, taip pat tiems, kurie namuose paprasčiausiai neturi vietos mokytis ar kurių tėvai negali jiems padėti.
Anot O. Gucevičienės, pagalbos mokiniams procesas įsivažiuoja, o jo sėkmė priklauso nuo visų institucijų – mokyklų, savivaldybės, – bendradarbiavimo, komunikavimo ir pasitikėjimo vieni kitais.
Savivaldybių pateikiamais duomenimis, į mokyklas ar kitas savivaldybių priskirtas įstaigas šią savaitę grįžo apie 3000 mokinių nuo pradinukų iki abiturientų. Jie įstaigose mokosi nuotoliniu būdu. Kitiems pagalba kol kas teikiama namuose.
Mokyklų ir savivaldybių atstovai teigė, jog šalies mokyklos turi reikiamas sąlygas ir galimybes, kad suteiktų pagalbą sunkumų nuotolinio mokymosi metu patiriantiems vaikams. Nors kiekvieno vaiko ir šeimos atvejis dažnai yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės randa veiksmingų sprendimų būdų.
Ministrės J. Šiugždinienės žodžiais, būtent savivaldybės, o ypač – mokyklos, geriausiai žino, kaip padėti mokiniams, nes jos yra arčiausiai vaikų, geriausiai juos mato, jaučia jų nuotaikas. Dabartinėje situacijoje visoms mokiniui pagalbos suteikti galinčioms institucijoms svarbu bendradarbiauti.
Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys pasakojo, jog savivaldybė turi pasirengusi nuotolinio ugdymo stebėsenos mokyklose schemą. Mokinių pamokų lankomumą bei situaciją šeimose stebi, bendradarbiauja, informaciją renka ir ja vieni su kitais dalijasi seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklos administracija, mokytojai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, o prie jų pastebėtų problemų sprendimo jungiasi savivaldybė – švietimo, socialinės paramos ir kiti skyriai. Kelis sykius per savaitę vyksta visų ugdymo įstaigų vadovų pasitarimai, kuriuose ieškoma sprendimų aktualiausioms nuotolinio mokymo problemoms.
„Vyriausybės sprendimas leisti mokyklose nuotoliniu būdu mokytis vaikams, kurie neturi sąlygų namuose, priimtas labai laiku. Mokyklos stovėjo tuščios, o daugiavaikių šeimų vaikai namuose neturėjo vietos mokytis“, – sakė G. Vilys.
Pasvalio rajone mokiniai, kuriems reikia mokymosi pagalbos, grįžo nebūtinai į savo mokyklas, o į arčiausiai jų namų esančius daugiafunkcius centrus. Juose yra nuotoliniam mokymuisi reikalinga kompiuterinė įranga, dirba vaikus prižiūrėti, jiems padėti galintis personalas.
Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija pagalbą vaikams teikia vadovaudamasi šiek tiek kitokia sistema – pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į jo individualią pažangą. Kaip pasakojo progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, dalykų mokytojai, matydami, jog mokinys nedaro pažangos, jam gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja auklėtoją bei administraciją ir mokinys yra kviečiamas į mokyklą. Mokiniams sudaromas dienos planas, pagal kurį mokykloje jie dirba, padedami mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui.
„Vaikai atlieka susikaupusias užduotis, kurios dažnai ir yra pagrindinė nesijungimo prie pamokų priežastis, dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Tą dieną mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą – padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus“, – kalbėjo I. Kurlavičienė.
Ši sistema progimnazijoje taikoma jau ne pirmą savaitę, o mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ir vaikų gebėjimą mokytis, planuoti mokymosi procesą – tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus patys jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.
„Mokykla geriausiai pažįsta savo mokinius, jų šeimas, mokyklų vadovai yra kompetentingi ir geriausiai gali užtikrinti reikalingą mokiniui pagalbą“, – susitikime sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė.
Anot jos, miesto mokyklų apklausa parodė, jog pagalbos poreikio diapazonas platus, visgi labiausiai jos reikia mokslus pradedantiems vaikams, t. y. pirmokams-antrokams, pereinantiems iš pradinio į dalykinį mokymą, t. y. penktokams, bei paaugliams, t. y. 7–9 klasių mokiniams. Pagalbos reikia vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems motyvacijos, mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, taip pat tiems, kurie namuose paprasčiausiai neturi vietos mokytis ar kurių tėvai negali jiems padėti.
Anot O. Gucevičienės, pagalbos mokiniams procesas įsivažiuoja, o jo sėkmė priklauso nuo visų institucijų – mokyklų, savivaldybės, – bendradarbiavimo, komunikavimo ir pasitikėjimo vieni kitais.
Savivaldybių pateikiamais duomenimis, į mokyklas ar kitas savivaldybių priskirtas įstaigas šią savaitę grįžo apie 3000 mokinių nuo pradinukų iki abiturientų. Jie įstaigose mokosi nuotoliniu būdu. Kitiems pagalba kol kas teikiama namuose.
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
