Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis (30 m.) drauge su kolegomis atliko unikalią operaciją. Sunkiai sergančio paciento koją medikai išsaugojo implantavę kraujagyslę iš plakančios širdies donoro. Jaunas chirurgas pripažįsta: ilgalaikė sėkmė dar negarantuota. Tačiau svarbiausia – pacientui suteiktas šansas.
Atlikote pirmąją Lietuvoje plakančios širdies donoro kraujagyslės persodinimo operaciją. Kas lėmė sėkmę?
„Dar dvidešimtame amžiuje donoro kraujagyslių persodinimus atliko garsūs chirurgai Fontaine ir Leriche, savo srities pionieriai, kurių metodai nepaseno. Jie sukūrė technikos kanonus, kraujagyslių siūlės iki šiol daromos jų pavyzdžiu. Tačiau dabartinę sėkmę nulėmė technikos pažanga – naujos kartos metodai, leidžiantys išsaugoti kraujagyslę.“
„Operacija – tik ledkalnio viršūnė. Svarbus komandinis darbas – vienas mūsų chirurgas viduryje nakties eksploatavo kraujagyslę, Audinių banko darbuotojai ruošė laikymo terpes, tvarkė teisinius reikalus. Implantavimo operacijoje dalyvavo septynių žmonių komanda. Apie didžiąją dalį šių darbuotojų niekas net nežino, o gaila.“
Ką ši operacija reiškia jums, kaip jaunam specialistui, ir šalies medicinai apskritai?
„Atsirado dar vienas būdas padėti išsaugoti paciento galūnes ir gyvybę. Nauja gydymo taktika kelia palengvėjimą: juk pranešti sunkias naujienas, kai nieko nebegali padaryti, man, kaip gydytojui ir kaip žmogui, labai sunku. Smagu, kad su mūsų vadovo ir Audinių banko iniciatyva galėjome šią naujovę atnešti į Lietuvą. Gal pavyks įvesti dar vieną kraujagyslių išsaugojimo metodą, kuris leistų jas ilgiau išlaikyti funkcionuojančias ir pasiruošti didesnėms operacijoms, sunkesnėms situacijoms.“
„Visgi tai yra laikinas sprendimas. Rekonstrukcinės kraujotakos operacijos turi galiojimo terminą, kurį sunku apskaičiuoti. Gali laikyti penkerius metus. Gali tris mėnesius. Reikalingas nuolatinis stebėjimas. Tačiau tai – dar vienas pacientui suteiktas šansas.“
Nors esate jaunas medikas, jums patikimos sudėtingos operacijos. Kokie atvejai sunkiausi?
„Čia, kaip ir kitur chirurgijoje, daug dedamųjų dalių. Mums svarbiausia laimėti laiko, o pacientai neretai sunkios būklės, nes serga visas organizmas ir yra didelė rizika netekti galūnių. Dauguma operacijų ilgos, sudėtingos ir pacientui, ir medikui. Trunka kelias valandas, jų būna kelios per dieną. O budrumo prarasti negali.“
„Teko operuoti aortas – vieną plyšusią, o kitas atvejis buvo planinis. Man, kaip jaunam specialistui, tai – bene didžiausias iššūkis. Džiaugiuosi, kad pasisekė. Aortos operacija tikrai yra loterija, kur reikia sėkmės. Kitas iššūkis – hibridinės operacijos, kai naudojame skirtingas taktikas: atvirą chirurginį metodą ir bandome gydyti endovaskuliniu būdu. Eiga tokia: atveriama arterija ir formuojamas šuntas arba pašalinama aterosklerozinė plokštelė iš kraujagyslės ir, ją uždarius, papildomai atliekamas kitoje kraujagyslės vietoje esančio susiaurėjimo išplėtimas arba stentavimas specialaus metalinio vamzdelio pagalba. Kartais atvėręs kraujagyslę pamatai kitokį vaizdą, nei rodė tyrimai, todėl kiekvienai operacijai reikia rimtai ruoštis.“
Chirurgo darbas kupinas fizinių ir psichologinių iššūkių. Ar pavyksta emocijų iš darbo neparsinešti į namus?
„Pas mus ateina žmonės, kurie turi problemų. Negalime to išsinešti ir tuo gyventi, nes perdegsime. Tačiau atsiriboti pavyksta ne visada. Kartais grįžti galvodamas, apie sunkią operaciją, įsijungia žmogiškasis veiksnys.“
„Ieškau iškrovos būdų. Labai mėgstu krepšinį, stengiuosi sportuoti bent du kartus per savaitę. Šiltuoju metų laiku bėgioju, esu nubėgęs kelis maratonus. Visą dieną konsultuoji pacientus, operuoji. Po to jauti psichologinį nuovargį. Sportas padeda iškrauti emocijas, nuraminti mintis ir teikia naudą kūnui.“
Tikriausiai kraujagysles veikia ir gyvenimo būdas. Ar lietuvių kraujagyslės sveikos?
„Patenkame į europinį standartą. Matau džiugių tendencijų: mažėja ligonių, kurie suserga dėl gyvensenos. Gyvenimo būdas sąlygoja kraujagyslių ligas – jų tikrai įmanoma išvengti. Baigiasi rūkymo era, žmonėms rūpi sveikas gyvenimo būdas, mityba. Tačiau populiacija sensta, senatvinių ligų daugėja. Pavyzdžiui, aterosklerozė – arterijų sluoksnio išstorėjimai – yra dažna liga, kamuojanti senyvus pacientus. Tad tipinis pacientas keičiasi. Skiriasi ligų priežastys, pažeidžiamos jau kitos arterijų vietos.“
„Pakeisti gyvenseną sudėtinga. Dažnai pacientui reikia pagalbos. Juk rūkyti mesti gali būti sunku. Lengva ir pasiūlyti valgyti daugiau daržovių, tačiau ne kiekvienas gali sau tai leisti, ypač šaltuoju metų laiku, kai pakyla šviežių daržovių kainos.“
Koks yra šiuolaikinis pacientas? Kaip sekasi su juo bendrauti?
„Empatija gydytojui svarbi, pastebiu, kad bendravimas su pacientais tobulėja. Stengiuosi atsidurti paciento vietoje, išaiškinti jo būklę. Būnu atviras – pristatau galimybes ir riziką. Labai gaila, kai žmogui negali pasakyti ko nors, kas suteiktų viltį ir pradžiugintų, bet nemeluoju. Daugiausia konfliktų ir nepasitenkinimo kyla tada, kai būklė paaiškinama nepakankamai. Nematau prasmės ko nors slėpti, net jei tai būtų gydytojo klaida operacijos metu. Žinoma, būti atviram sunku. Tačiau neturėjau problemų dėl to, kad pacientui pasakiau apie komplikaciją, nenumatytą įvykį. Žmonės supratingi. Bendraujant su pacientais taip pat svarbu suprasti, kad jiems apsilankymas pas gydytoją yra didelis stresas, o lūkesčiai yra įvairūs, todėl svarbu juos išsiaiškinti.“
Turbūt galima jus vadinti politiškai aktyviu mediku. Prieš daugiau nei metus prisidėjote prie iniciatyvos „Būk pokytis“. Kas per tą laiką pasikeitė?
„Geras klausimas. Galvojau, kad viską galima greitai pakeisti. Tačiau tai vyksta lėčiau, nei tikėjomės. Manau, kad turime pradėti nuo savęs, būti pavyzdys kitiems. Iniciatyva „Būk pokytis“ yra apie tai. Sistemą keičiame patys. Nuo rezidentūros pradžios matau, kad daug kas kitaip. Į gerąją pusę keičiasi pacientai ir gydytojai. Praeityje nemažai pacientų brukdavo padėkas. Tokia situacija nemaloni abiem pusėms. Šiandien tokių bandymų sutinku ypač retai. Keičiasi ir personalo grandžių bendravimas, komandinio darbo supratimas. Anksčiau slaugytojai buvo tarsi kitos kastos atstovai, jautėsi lyg ir žemesni už gydytojus. Taip neturi būti, juk tiek medikai, tiek slaugytojai yra svarbūs, tik jų darbas skiriasi. Esame komanda ir visų nuomonė gydymo procese yra svarbi.“
Martyno Laukaičio Dosjė
2019-08-28–šiuo metu: kraujagyslių chirurgas, Respublikinė Šiaulių ligoninė.
2019-08-01–šiuo metu: kraujagyslių chirurgas, Lietuvos sveikatos universiteto ligoninė, Kauno klinikos.
2019-07-04–šiuo metu: kraujagyslių chirurgas, VšĮ Jonavos ligoninė.
2019-04-01–2019-07-04: gydytojas asistentas, VšĮ Jonavos ligoninė.
2014-08-01–2019-07-31: kraujagyslių chirurgijos gydytojas rezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
2012-10-01–2014-04-30: slaugytojo padėjėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius.
lsveikata.lt informacija
